Fęrsluflokkur: Mannfręši

Grķmur Jónsson Thorkelin og Bjólfskviša

 

Grķmur Jónsson Thorkelķn og Bjólfskviša

grimur_jonsson_thorkelin_large
 

Grķmur Jónsson Thorkelin er fęddur ķ Bę ķ Hrśtafirši ķ október įriš 1752.  Hann deyr ķ Kaupmannahöfn ķ mars įriš 1829 eftir merkilegan feril.  Sendur ungur ķ nįm ķ Skįlholtsskóla įriš 1765. Žar sżndi hann mikla nįmshfileika og var sendur til frekara nįms ķ Kaupinhöfn įriš 1770.  Śtskrifast įiš 1773 en hélt įfram nįmi og rannsóknum varšandi lögfręši og norręn handrit.  Įriš 1777 er hann skipašur ritari Arnamagnęanske Kommisions,  handritastofnun Įrna Magnśssonar. og sķšan prófessor viš Kaupinhafnarhįskóla įriš 1783.  Žį varš hann umsjónarmašur skjalasafns Danakonungs. 

Įriš 1785 fer hann ķ tveggja įra ferš til Bretlandseyja til aš leita aš skjölum og fróšleik varšandi vist norręnna manna žar ķ landi.  Nęstu fimm įrin var hann erlendis og lęrši góša ensku og kom upp sterkum samböndum viš fręšimenn. 

Merkasta afrek Grķms var aš uppgötva handrit meš fornkvęšinu Bjólfskvišu ķ British Museum įeiš 1785.  Gamla kįlfskinnshandritiš er enn į sķnum staš ķ British Museum ķ London, gulnaš og brennt eša svišiš į köntum.  Žess er fyrst getiš įriš 1563 en sķšar eignast Sir Robert V-Cotton handritiš.  Ķ safni hans var handritiš meš Bjólfskvišu žekkt sem Vitellus A. xv.  eša fimmtįnda bindi į hillunni undir brjóstmynd Vitelliusar.  Įriš 1700 varš bókasafn Cottons hluti af British Museum og flutt til Westminster.  En įriš 1731 kviknaši eldur ķ safnhśsinu. Fjöldi handrita eyšilagšist en Bjólfskviša var ķ žéttu bandi og svišnaši žvķ ašeins og brenndist į köntum. 

Ekki fór betur meš afrit Grķms af Bjólkfskvišu ķ Kaupmannahöfn.  Bretar geršu įrįs į borgina įriš 1807 meš hrķš af fallbyssysprengjum og Kaupmannahöfn logaši. Žį brann heimili Grķms og uppskriftir hans af Bjólfskvišu og önnur skjöl eyddust. En hann var ekki af baki dottinn og tók saman ašra uppskrift af hinu forna kvęši,   sem kom loksins į prent įriš 1815. 

Įriš 1788 var hann geršur doktor viš St Andrews hįskóla ķ Skotlandi. Nęstu 40 įrin bar hann titilinn skjalavöršur Danakonungs og gerši merkar rannsóknir į skjalasafni og sögu Danaveldis. Žżšing Torkelins į Bjólfskvišu er mjög umdeild fyrir gęši og nįkvęmni en samt mun nafni hans haldiš į lofti žar sem hann uppgötvar žetta stórverk fornritanna. 

En hann kom vķša viš. Įriš 1788  kom į prent eftir hann  ķ London rit sem heitir An essay on the slave trade.  Žar rekur hann  sögu žręlahalds mešal mannkyns og setur fram merkilegar tillögur til aš leggja af žręlahald meš öllu.  Žaš er greinilegt aš hér er į feršinni fręšimašur sem fjallar um fjölda rannsóknaverkefna ķ sķnu fagi.  

Sķšari fręšimenn héldu įfram aš rannsaka Bjólfskvišu og einn žeirra var Prófessor J.R.R. Tolkien  ķ Oxfordhįskóla.  Kvęšiš Bjólfskviša og Ķslendingasögur höfšu mjög sterk įhrif į Tolkien, sem ritaši heila röš af skįldsögum ķ anda hinna fornu sagna, žar į mešal The Hobbit og The Lord of the Rings.

 

 

 

 

 


Harmleikurinn ķ Noršur Kóreu

KoreaŽegar viš fylgjumst meš fįrįnlegum samskiftum Trumps og Kim Jong-il, žį gleymum viš žvķ oft aš žaš er venjulegt fólk sem bżr ķ Noršur Kóreu og žessi almenningur ber miklar žjįningar. Samanburšurinn į milli žjóšanna ķ dag gefur merkilega innsżn ķ įhrif tveggja mismunandi stjórnkerfa. Landinu var skipt ķ tvennt įriš 1948 og sķšan hafa tvęr žjóšir žróast hver į sinn hįtt, undir einręšisstjórn annars vegar og lżšveldi hins vegar. Įhrifin į efnahag hafa veriš slįandi. Lķnuritiš sżnir verga žjóšarframleišslu ķ löndunum tveimur, ķ US$.  Žróunin var svipuš allt til 1973 en sķšan hefur hagur ķ Noršur Kóreu stašiš ķ staš eša versnaš. Žeir ķ sušri hafa į mean byggt upp žjóš, sem er einn af stęrstu śtflytjendum į išnašar- og tęknivörum į jöršu. Į mešan Sušur Kórea flytur śt Samsung and Hyundai, žį eru kol nęr eina śtflutningsvara Noršur Kóreu. En žaš er annaš sem hefur mikil įhrif į afkomu ķ Noršur Kóreu: hervęšing. Žótt Noršur Kórea sé nśmer 52 ķ heiminum hvaš snertir fólksfjölda, žį eru žeir nśmer fjögur ķ heiminum hvaš varšar stęrš hersins. Um fjóršungur af allri vergri žjóšarframleišslu fer ķ herbśnaš, og nęr hver einasti mašur hefur hlotiš einhverja heržjįlfun.


Er gullgrafaraęšinu aš ljśka?

Žaš hófst įriš 1966, er ķslenska rķkiš samdi viš svissneska fyrirtękiš Alusuisse um lżgilega ódżrt orkuverš til įlbręšsluvers ķ Straumsvķk. Žar meš var alheim gert kunnugt aš į Ķslandi vęri hęgt aš semja viš rķkisstjórn um hręódżra orku og aš žaš vęri rķkisstjórn sem hefši engar įhyggjur af mengun og nįttśruspjöllum, allt ķ žįgu stórišjustefnu. Ķ kjölfariš fylgdu įlver Fjaršaįl ķ Reyšarfirši og Noršurįl į Grundartanga, en ķ heild taka įlverin um 75% af allri orkuframleišslu į Ķslandi. Gręšgin ķ ódżra orku var svo mikil, aš orkuframleišsla Ķslands tvöfaldašist į ašeins fimm įrum, frį 2002 til 2007. En į mešan fóru öll višskiptin viš įlframleišendur fram į leyndu orkuverši, sem rķkistjórnin ein veit um.  

Nś berast okkur fregnir aš įform um enn eitt stórišjuver séu aš renna śt ķ sandinn: žaš er fyrirhuguš sólarkķsilverksmišja Silicor Materials į Grundartanga. Į sama tķma er bśiš aš loka kķsilveri United Silicon ķ Helguvķk vegna stórfelldar mengunar. Ķslendingar eru loksins aš įtta sig į aš hemjulaus stórišja er ekki endilega rétta lausnin til velferšar. Žaš eru żmsar ašrar og ómengandi leišir til efnahagslegrar žróunar, eins og feršaišnašurinn hefur bent sterkelga į. Vonandi erum viš nś aš hętta žessu gullgrafaraęši sem hófst ķ Straumsvķk, enda tķmi til kominn.

 


Mašurinn sem męldi aldur Ķslands

MoorbathVinur minn Stephen Moorbath er lįtinn. Ég kynntist Stephen žegar ég var viš doktorsnįm ķ Bretlandi og žaš leiddi til žess aš viš geršum śt leišangur til Ķslands til aš įkvarša hvaš ķslenska blįgrżtismyndunin vęri gömul. Stephen rak merkilega rannsóknastofu viš Oxfordhįskóla, žar sem ašstęšur voru frįbęrar til aš męla aldur bergs meš žvķ aš įkvarša magn geislavirkra efna ķ berginu. Hann hafši hlotiš heimsfręgš vegna aldursgreininga hans į elsta bergi Gręnlands, sem er nęrri fjórir miljaršar įra aš aldri, og var langi vel tališ elsta berg į jöršu (nś finnst enn eldra berg ķ Kanada).

Žegar viš Stephen byrjušum verkefniš į Ķslandi, žį var augljóst aš elstu hraunlögin ķ blįgrżtisstaflanum vęri aš hitta fyrir austast og vestast į landinu, ef dęma mį śt frį legu og halla jaršlaganna. Viš stefndum žvķ į Vestfirši sumariš 1967 og tókum mörg sżnishorn af blįgrżti einkum į Breišdalsheiši, en žar reyndist bergiš mjög ferskt og ekki ummyndaš af jaršhita. Žį var nęst stefnt į Austfiršina og žar fylgdum viš jaršlögunum žar til viš vorum komnir nešst ķ staflann viš Gerpi į Austfjöršum. Auk žess tókum viš sżni śr klettum bak viš naglaverksmišjuna ķ Borgarnesi, en jaršlagahallinn benti til aš žar ętti aš vera tiltölulega fornt berg (Borganes andhverfan).  Įri sķšar birtust nišurstöšur okkar ķ vķsindaritinu Earth and Planetary Science Letters. Žaš kom ķ ljós aš elsta bergiš į Vestfjöršum ern nokkurn veginn jafn gamalt og į Austfjöršum, eša um 16 milljón įra, og aš beglögin yngjast inn til landsins ķ bįšar įttir. Andhverfan ķ Borgarnesi reyndist vera um 12.5 milljón įra. Žetta voru spennandi tķmar, žvķ grundvöllur žekkingar okkar į uppbyggingu Ķslands var aš fęast, einkum meš tilliti til Miš-Atlantshafshryggjarins.

Stephen Moorbath var tvķmęlalaust ķ fremstu röš jaršvķsindamanna ķ Bretlandi. Hann starfaši ķ mörg įr viš rannsóknir į geislavirkum efnum ķ jöršu og žróaši tękni til aš kanna og męla žau. En hann var fęddur ķ gyšingafjölskyldu ķ Žżskalandi įriš 1929. Hann slapp naumlega frį Žżskalandi nasista įriš 1939, en móšir hans og systir voru brenndar ķ helförinni miklu ķ herbśšum nasista įriš 1942. Hann fékk vinnu sem ašstošarmašur ķ lķfefnafręšideild Oxfordhįskóla sem unglingur, en einstakir hęfileikar hans komu fljótt ķ ljós og kjarnorkustofnunin Harwell sendi hann beint į skólabekk ķ Oxford til framhaldsnįms įriš 1948. Ferill hans sem vķsindamanns var glęsilegur, en žaš voru margar ašrar merkilegar hlišar į žessum gįfaša sérvitring: tónlist, listir, bókmenntir og allt hitt var į hans valdi, en kķmnigįfan meiri og betri en hjį nokkrum öšrum sem ég hef kynnst.


Sprengja plśs eldflaug = mikil hętta

KimBombĮ laugardag sprengdu yfirvöld ķ Noršur Kóreu fyrstu vetnissprengju sķna ķ nešanjaršarbyrgi ķ Punggye-ri tilraunastöšinni ķ noršaustur Kóreu. Žetta er sjötta kjarnorkusprengjutilraun Kóreumanna og sś langstęrsta. Bylgjur sem bįrust ķ gegnum jaršskorpuna frį sprengingunni komu fram sem skjįlfti af stęrš 6.3, sem er jafnt og stęrstu skjįlftar į Ķslandi. Įtta mķnutum seinna kom annar minni skjįlfti, sem var um 4 stig, og myndašist sennilega žegar hellirinn hrundi, žar sem sprengjan var sett af staš. Tališ er aš orkan ķ žessari sprengingu hafi veriš 100 til 150 kķlótonn, en til samanaburšar voru sprengingarnar ķ Hiroshima og Nakasagi ķ Japan um 15 kķlótonn. Sķšasta sprengja Noršur Kóreu įriš 2016 var til samanburšar ašeins 10 til 30 kķlótonn, svo žeim Kim forseta og félögum fer hratt fram ķ vopnagerš į žessu tķu įrum, sķšan Noršur Kórea hóf starfssemi aš vęšast kjarnavopnum.

 

Stöšvar sem fylgjast meš kjarnorkusprengingum um alla heim skrį skjįlftabylgjur og einnig hljóšbylgjur, en įtta stöšvar skrį auk žess geislavirk efni sem berast śt ķ lofthjśp jaršar viš sprengingar.   Jaršskjįlftafręšingar geta aušveldlega ašgreint skjįlfta sem stafa af nįttśrulegum jaršskorpuhreygingum, og skjįlfta frį sprengingum. Žaš eru tvenskonar bylgjur, sem myndast: P bylgjur og S bylgjur. Ķ “venjulegum” jaršskjįlftum er P bylgjan lķtil en S bylgjan stór. Sprengingar mynda hins vegar stóra P bylgju og minni S bylgju.   Stórar kjarnorkusprengingar hafa miklu hęrra P/S hlutfall en jaršskjįlftar.

 

Noršur Kórea er žvķ bśin aš sżna fram į aš žeir hafa sprengjuna klįra og einnig aš žeir hafa langdręgar eldflaugar sem geta boriš hana alla leiš til stórborga ķ Noršur Amerķku.  Įstandiš er vęgast sagt eldfimt!


Kraftverkiš ķ Los Alamos

BombsŽaš er ekki svo langt sķšan aš žessi stóratburšur geršist. Ég var aš verša fjögurra įra. Žaš var ķ aprķl įriš 1943 aš hópur vķsindamanna kom saman ķ Los Alamos ķ Nżju Mexķkó. Markmiš žeirra var einfalt: aš bśa til fyrstu kjarnorkusprengjuna. Flestir höfšu žeir unniš viš rannsóknir į kjarnaklofningi, en sś uppgötvun var gerš ašeins fjórum įrum įšur.

Ašeins tuttugu og įtta mįnušum sķšar kom sönnun um žeirra grśsk ķ Los Alamos: kjarnorksprengjur sem varpaš var į borgirnar Hiroshima (6. įugust 1945) og Nagasaki ķ Japan.  Žar meš lauk seinni heimsstyrjöldinni og kalda strķšiš milli stórveldanna hófst. Myndin sżnir sprengjurnar tvęr, Little Boy (meš 60 kg af geislavirku śran) og Fat Man.

Einn af žeim sem störfušu ķ Los Alamos var hinn 34 įra gamli Robert Serber, sem ritaši bókina The Los Alamos Primer. Ķ fręgu sendibréfi til Franklin D. Roosevelt forseta Bandarķkjanna ķ október 1939, benti ešlisfręšingurinn Albert Einstein į hęttuna sem stafaši af kjarnorkuvopnum, en žį var žegar ljóst aš kjarnorkan vęri gķfurleg orkulind, ef hęgt vęri aš beizla hana. Forsetinn setti mįliš ķ nefnd. Žaš vildi svo vel til, aš nefndarformašurinn yfir bįšum žessum nefndum var Vannevar Bush, prófessor ķ rafverkfręši viš MIT hįskóla. Hjólin byrjušu aš snśast hrašar ķ vķsindaheiminum og įrįs Japana į Pearl Harbor ķ desember, 1941 setti enn meiri kraft ķ leitina af kjarnorkuvopni. Hvaš var okran mikil ķ žessu sjaldgęfa efni? Ķ mars įriš 1940 komust Otto Frisch og Rudolf Peierls aš žeirri nišurstöšu aš žaš žyrfti amk. hįlft kķló af mįlminum uranium-235 til aš bśa til sprengju, en seinni rannsóknir sżndu aš žś žarft reyndar amk. 52 kķló til aš bśa til sprengju. En orkan er óskapleg. Orkan ķ einu kķlógrammi af hreinu 235Uranium er jafnt og 20 kķlotonn af TNT ( TNT er venjulegt sprengiefni, eins og dżnamķt). Tvęr risastórar verksmišjur voru strax reistar, önnur į Oak Ridge, Tennessee, en hin ķ Hanford, Washington, en hér unnu hundrušir žśsunda starfsmanna. Kostnašur var um $2 milljaršur ķ 1945 gengi. Žaš er erfitt aš ķmynda sér hvaš starfsmenn Los Alamos voru fljótir til verksins: ašeins tuttugu og įtta mįnuši frį byrjun til sprengju. Afleišingarnar af sprengigunum ķ Japan voru hręšilegar, en žetta batt žó endi į heimsstyrjöldina.

 


Eru afkomendur Thule fólksins ķ Ammassalik?

000022074 copyĶ sķšasta bloggi fjallaši ég um hvernig heill žjóšflokkur af Thule fólki į noršaustur Gręnlandi hvaf įriš 1823. Breski skipstjórinn Clovering hitti tólf manna hóp žeirra į eyju žar sem skilyrši til veiša voru best. Nęsta dag voru žeir allir horfnir. Hérašiš var mannlaust į eftir, ķ nįkvęmlega eitt hundraš įr, žar til Danir fluttu 85 manna hóp af Inuitum, naušuga -- viljuga, 70 frį Ammasalik og 15 frį vestur Gręnlandi, til Scoresbysunds og settu į laggirnar nżja žorpiš Ittoqqortomiit.

Hvert fóru žeir, eša dó stofninn hreinlega śt vegna sjśkdóma, viš smit frį evrópskum hvalföngurum? Fundur į nokkraum daušahśsum (rśstir žar sem mannaleifar finnast innan hśss, ógrafnar) bendir til mikilla sjśkdóma eša sults.

Sušur mörk žessa svęšis Thule fólksins į noršaustur Gręnlandi eru eins og jökulveggurinn ķ Game of Thrones: nęr algjörlega ófęr.   Žetta er fjallgaršur śr blįgrżti eša gömlum basalt hraunlögum. Hann ber nafniš Geikie Plateau, og er žar hvergi lendingu aš fį. Austur oddi į Geikie Plateau fjallgaršinum er Kap Brewster. Žaš beygir ströndin skarpt til sušurs, en samfellt hamrabelti kallaš Blosseville ströndin, tekur viš ķ mörg hundruš kķlómetra til sušurs. Hvergi er lendingu aša skjól aš fį į žeirri strönd. Thule fólk fór žį yfirleitt lķtiš eša ekkert sunnar en Scoresbysund. Fólksflutningar fóru fram į sjónum eša į hafķs, ekki yfir fjöll og firnindi.

Žaš eru samt heimildir sem sżna aš Thulefólk fór bśferlum frį Scoresbysundi og alla leiš til Ammassalik (Tasiilaq), 850 kķlómetra langa leiš, og į afkomendur žar ķ dag. Žaš var įriš 1884 aš kaptainn Gustav Holm kom til Ammassalik, fyrstur evrópumanna, en leišangur hans fór į konubįtum (umiaq) frį vestur Gręnlandi og fyrir sušur odda Gręnlands og réru žeir sķšan up meš noršaustur ströndinni žar til žeir koma til Ammassalik. Žar uppgötvar Holm byggš Inuita sem höfšu veriš algjörlega einangrašir frį Evrópumönnum um aldur og ęvi.   Žetta var og hafši lengi veriš eina byggšin į allri austurströnd Gręnlands žar til Ittooqortomit nżlendan var stofnuš ķ Scoresbysundi įriš 1924. Žaš kom strax ķ ljós aš ķbśar Ammassalik voru sérstęšir. Žeir höfšu til dęmis ólķkan framburš Gręnlenskunnar.

Trśbošar setja upp bśšir ķ byggšinni įriš 1894 og byrjušu aš kristna fólkiš. Einnig kemur danska stjórnin upp verslunardtöš žaš įr. Žaš var įriš 1905 sem danski mannfręšingurinn William Tahlbitzer kemur til Ammassalik og dvelur yfir eitt įr ķ žorpinu. Žį voru 470 ķbśar į Ammassalik svęšinu og nęr allir hétu žeir heišnum nöfnum. Fólkiš var enn į steinöldinni hvaš snertir menningu og tękni. Verslunarmišstöš danska rķksins og kirkjan uršu smįtt og smįtt mišpśnktar žjóšlķfsins fyrir ķbśana.

Tahlbitzer sżndi fram į aš ķ Ammassaliq rķkir mįllżska sem er mjög ólķk žeirri sem rķkir į vestur strönd Gręnlands. Tahlbitzer gerši mjög merkar athuganir į ķbśum og skrįši hina żmsu žętti ķ menningu žeirra. En hann tók lķka myndir. Hér meš fylgir ein af myndum Tahlblitzers, sem er tekin af fjölskyldu ķ sumarbśšum į Kap Dan, į sušur enda Kulusuk eyjar. Žaš er angakokinn eša galdramašurinn Ajukutoq sem stendur hér fyrir mišju, ber aš ofan, meš konu sinni Söru til vinstri og hinni konu sinni Helenu og fimm börnum žeirra. Hįrgreišsla kvennana, meš stóran topphnśt og strengi af hvķtum og litušum glerperlum, er sérstök og einkennandi fyrir žetta svęši. Hnśturinn er mikiš tķskufyrirbęri, sem hękkar konurnar og gerir žęr tignarlegri, eins og ķslenski skautbśningurinn gerši. Myndin er algjörlega klassķsk sem listręn ljósmynd, en hśn gefur einnig innsżn ķ horfna menningu, sem heyrši steinöldinni til. Galdrakarlinn Mitsuarnianga sagši Tahlbitzer sögur af feršum forfešra sinna frį noršaustur Gręnlandi og sušur til Ammassalik, en langafi hans tók žįtt ķ žeirri ferš, žegar hópar Inuita fóru frį Scoresbysund svęšinu og all leiš sušur til Ammassalik ķ lok įtjandu aldar eša ķ byrjun nķtjįndu aldar. Sennilega sigldu žeir žessa leiš į umiaq eša konubįtum. Tunu er Gręnlenskt orš sem žżšir “hin hlišin”, og vķsar žaš til austur Gręnlands, en ķbśar austurstrandarinnar eru oft kallašir Tunumiuts. Ég žakka Vilhjįlmi Erni Vilhjįlmssyni fyrir ašstoš meš myndefni.


Žegar sķšasti mašurinn hvarf frį Scoresbysundi

Hinn 18. įgśst įriš 1823 hittust Evrópubśar og Thule fólk eša Inuitar ķ sķšasta sinn į Noršaustur Gręnlandi. Žessi fundur varš žegar skipstjórinn į HMS Griper, Charles Douglas Clavering aš nafni, hitti tólf Inuita ķ sumarbśšum žeirra į sušur hluta eyjarinnar, sem nś ber nafn skipstjórans: Claveringö. Clavering var fyrsti Evrópubśinn sem sigldi ķ gegnum hafķsinn og komst ķ land į noršaustur Gręnlandi. Eftir žennan fund hafa margir Evrópumenn fariš um žessar slóšir, en enginn hefur hitt fyrir neina Inuita eša Thule fólk hér sķšan. Sį kynžįttur er žvķ talinn śtdaušur į noršaustur Gręnlandi. Hreindżrin hurfu frį noršaustur Gręnlandi um aldamótin 1900.

SodhousesĮriš 1925 fluttu Danir hóp af Gręnlendingum , 85 talsins, til Scoresbysunds, til aš stofna nżlendu žar. Žetta var gert ķ žeim tilgangi aš helga svęšiš danska rķkinu, en Noršmenn geršu einnig tilkall til noršaustur Gręnlands į žessum tķma. Žessi nżlenda er nś žorpiš Ittoqqortoormiit viš Scoresbysund, meš um 450 ķbśa.

En hvašan kom fólkiš, sem var hér fyrir įriš 1823? Og hvaš varš um žaš? Nś er vitaš aš Thule fólkiš kom upprunalega noršurleišina, frį Thule į noršvestur Gręnlandi, til noršaustur Gręnlands. Sennilega hefur fólkiš fariš žessa ferš aš mestu ķ umiaq bįtum. Ķ byrjun fimmtįndu aldar voru miklir mannflutningar į Gręnlandi. Žį birtist Thule fólkiš fyrst į noršaustur Gręnlandi, umhverfis Scoresbysund. Sennilega var žetta landnįm tengt loftslags- og umhverfisbreytingum. Rannsóknir į borkjörnum śr vatnaseti benda til žess aš fyrir komu Thule fóksins til austur Gręnlands hafi rķkt hlżrra loftslag og meiri snjór. En frį 13 öld og fram į nķtjįndu öldina hafi vešurfar veriš kaldara, žurrara, en fremur sveiflukennt. Žegar landnįmiš gerist, į fimmtįndu öldinni, var mikill hafķs rķkjandi en minni snjókoma, einkum į žvķ tķmabili sem viš nefnum “Litlu Ķsöldina” frį fimmtįndu öld og fram į nķtjįndu öldina. Į žessum tķma gerši samfelld hafķsbreiša og tiltölulega lķtil snjókoma Thule fólkinu kleift aš feršast um og nżta sér stórt svęši austur og noršaustur Gręnlands meš žeirri einstöku tękni sem žeir höfšu žróaš: léttum slešum, snjóhśsum, kayak og sela- og hvalaskutlum. Ef til vill var tękni og kunnįtta žeirra viš aš skutla sel nišur um ķs mikilvęgust, en til žess žurfti aš žróa sérstaka skutla og annan sérśtbśnaš. Viš gerum okkur yfir leitt ekki neina grein fyrir žvķ, aš fólkiš sem forfešur okkar köllušu skręlingja, hafši žróaš mikla tękni sem gerši žeim kleift aš lifa og komast sęmilega af į heimskautssvęšinu, miklu betur en forfešur okkar Eirķkur rauši og Gręnlandsfararnir frį Breišafirši, sem réšu ekkert viš Litlu Ķsöldina og dóu śt ķ Eystribyggš og Vestribyggš į mišöldum.

thulehousediagramFornleifarannsoknir sżna aš Thule fólkiš hafšist viš hluta įrsins į annesjum noršaustur Gręnlands, žar sem stutt var į mišinn til aš taka sel undir ķsnum eša ķ grend viš polynyas eša stórar vakir, sem haldast opnar įriš um kring og gefa kost į veišum hvala. En greining į beinum Thule fólksins og leifum ķ byggšum žeirra sżna aš hreindżr voru lķka mikilvęgur žįttur ķ matarręši žeirra og jafnvel mikilvęgari en selur. Hreindżr žrķfast ķ heimskautaumhvefi žar sem śrkoma (snjókoma) er ķ lįgmarki. Bestu skilyrši fyrir hreindżr į noršaustur Gręnlandi rķktu frį um 1600 til um 1850. Fornleifarannsóknir sżna aš byggš Thule fólksins var eftir allri noršaustur ströndinni, eins og kortiš sżnir.   Žaš kemur ķ ljós śt frį rannsóknum Mikkel Sųrensen og Hans Christian Gullųv (2012) aš fjöldi torfkofa er mešfram ströndinni og einnig ķ innfjöršum. Į žessu svęši lifši Thule fólkiš ķ um 450 įr, um žaš bil įtjįn kynslóšir.  Ķ nokkrum hluta af torfkofunum finnast mannabein, eins og fjölskyldan hafi dįiš inni, annaš hvort af sulti eša sjukdómum. Slķk hśs eru nefnd daušahśs. Ef til vill er örnefniš Dödemandsbugten į Claveringö af žessum uppruna.

Upplżsingar um noršaustur Gręnland koma fyrst frį hvalföngurum sem sigldu frį Evrópu. Breskir hvalfangarar komu fyrst ķ grennd viš noršaustur Gręnland įriš 1608, į leiš sinni til hvalveiša umhverfis Svalbarša. Įriš 1612 voru Hollendingar į žessum slóšum og svo skömmu sķšar Frakkar, Spįnverjar og Danir į hvalveišum. Hvalfangararnir sįu til lands į noršaustur Gręnlandi, en ekki er vitaš um lendingar žar. Įriš 1822 gerši enski hvalfangarinn William Scoresby furšu nįkvęmt kort af žessari strönd. En žaš er mjög lķklegt aš hvalfangarar hafi fariš ķ land ķ noršaustur Gręnlandi og haft samneyti viš Thule fólkiš. Sönnun žess eru einstaka munir śr mįlmum og gleri og brenndum leir, sem finnast viš uppgröft ķ byggšum Thule fólksins. Fyrst Evrópumenn skiftust į gjöfum og gripum viš innfędda, žį hafa žeir einnig skiliš eftir smitnęma sjśkdóma. Sennilega hefur oršiš mikil fólksfękkun mešal Thule fólksins af žeim sökum, en sś saga er algjörlega óžekkt. Skżrir žaš aš hluta til žessa miklu fólksfękkun og hvarf Thule fólksins į svęšinu?

BoneĮriš 2014 sigldi ég um Scorebysund og kom ķ mynniš į firši, sem ber nafniš Rypefjörd eša Rjśpufjöršur. Mér leist vel į svęšiš og velti fyrir mér hvort Thule fólk hefši ef til vill haft ašsetur hér. Best leist mér į grasbala og móa viš litla į nįlęgt mynni fjaršarins (sjį kort). Viš fórum ķ land og, viti menn, žarna gengum viš beint į rśst viš įrbakkann. Hér voru leifar af torfkofa, meš hlašna stein- og torf veggi, svipaš žvķ og žekktist į Ķslandi fram į tuttugustu öldina. Myndin sżnir skissu af slķkum Thule kofa. Žar er pallur innst inni, sennilega til hvķlu, lęgra svęši sem hefur veriš notaš viš eldamennsku og svo hlašin, žröng göng, um tveir metrar į lengd, sem skrišiš var śt um. Göngin eru hlašin meš steinhellum, sem eru reistar į rönd.

Utan ķ vegg sį ég standa śt śr jaršveginum eitt fallegt bein, sem hafši greinilega veriš tįlgaš til og notaš ķ smķši, sennilega sem rif ķ kajak. Smišurinn hafši boraš göt ķ beiniš til aš binda žaš viš grind kajaksins.  Ég stóšst ekki mįtiš og tók beiniš til aldursgreiningar meš geislakola- eša C14 ašferšinni. Aldursgreining į žesu rifbeini gefur aldur um 1660 AD eša um 1780 AD. Žaš er um tvo möguleika aš ręša hvaš snertir aldur, vegna žess aš kśrvan fyrir C14 tekur lykkju į žessu tķmabili, eins og myndin sżnir. Sennilega er yngri aldurinn lķklegri, sem bendir til aš hér hafi bśiš Thule fólk um fjörutķu įrum įšur en kynstofninn žurkašist śt.Curve2


Er OK aš nota śtrunnin lyf?

pillurSumir spyrja sig af hverju lyf renni śt. Įstęšan er aš lyf hafa sķšasta söludag, rétt eins og matvara. Sum virk efni lyfjanna eru óstöšug og žau geta misst virkni sķna meš tķma og óęskileg nišurbrotsefni geta einnig myndast. Lyf eru einnig mismunandi hvarfgjörn en nišurbrot getur veriš vegna oxunar, ljóss eša raka.
Endingartķmi lyfja er misjafn og hann er einnig hįšur geymsluašferš: žaš er best aš geyma lyf į köldum, žurrum og dimmum staš (kęliskįpur er góšur, en ekki mį rugla lyfjum saman viš matvęli). Śtrunnin lyf eru skilgreind žannig: sķšasti neysludagur sem gefinn er upp į umbśšum lyfja er sį tķmi sem framleišandi lyfsins įbyrgist 100% virkni. Sį tķmi er oftast gefinn sem 2 til 3 įr. Ķ Bandarķkjunum er tališ aš śtrunnum lyfjum sé kastaš, meš veršmęti sem nemur $765 milljaršar į įri hverju, sem er fjórši hluti af allri sjśkrasamlagsstrafsemi landsins.

Nś telja margir aš śtrunnin lyf sé mżta, trś eša skošun sem hefur ekki viš góš rök aš styšjast, mżta sem lyfjaframleišendur koma fram meš til aš fį fók til aš kasta lyfjum og kaupa nż. Žaš er margt sem bendir til aš lyfjaframleišendur séu aš plata okkur.

Tökum dęmi frį Kalifornķu. Stór kassi fullur af gömlum lyfjum (sum voru eldri en jafnvel tunglfariš įriš 1969) fannst ķ geymslu ķ lyfjaverslun ķ Kalifornķu nżlega. Flest eša öll lyfin voru meir en 30 til 40 įra gömul og žvķ löngu śtrunnin samkvęmt reglum lyfsala. Tveir lyfjafręšingar tóku kassann og byrjušu męlingar į efnainnihaldi lyfjanna. Žaš voru 14 tegundir lyfja ķ kassanum. Efnagreinigar sżndu aš 12 af 14 voru ķ fķnu įstandi og jafngóš og nż lyf. Ašeins tvö reyndust hafa misst eitthvaš af lękningakraftinum.

Ég er ekki beint aš hvetja fólk til aš taka inn śtrunnin lyf (žótt ég geri slķkt sjįlfur), heldur aš benda į aš žaš žarf aš fylgjast mun betur meš lyfjaframleišendum og endurskoša ašferšir žeirra viš aš setja tķmamörk į śtrunnin lyf. Lęknasamtök ķ Bandarķkjunum (AMA) hafa gert sér grein fyrir žvķ aš mörg śtrunnin lyf eru įgęt og žafa žvķ reynt aš fį FDA, bandarķsku lyfjastofnunina, til aš breyta reglunum. Ekkert hefur enn gerst ķ žvķ mįli, en hreyfing er nś aš vakna.


Feršamönnum fjölgar enn

brottförHeyrst hafa raddir um, aš feršamönnum muni fękka į Ķslandi į nęstunni. Hér er tafla meš merkilegar tölur frį Feršamįlastofu, sem sżna fjölgun žvert į móti. Ķ jśnķ 2017 voru brottfarir feršamanna frį Noršur Amerķku 23% fleiri en ķ žeim mįnuši įriš įšur. Yfir tķmabiliš janśar til jśnķ voru brottfarir feršamanna frį Noršur Amerķku frį Ķslandi 58% fleiri įriš 2017 en įriš įšur. Žaš merkilega viš žessar tölur eru breytingarnar fyrir żmiss žjóšerni. Žaš eru ekki bara kanar, sem eru į feršinni hér. Žaš er gķfurleg aukning ķ fjölda feršamanna frį Spįni, Rśsslandi, Ķtalķu og Kķna. Ef til vill er ašeins aš draga śr fjölguninni, enda vęri žaš allt ķ lagi. Žetta er gott svona. Viš rįšum ekki viš meiri įtrošning ķ žessu viškvęma landi. Ķsland er eins og mosinn: eitt skref śtaf leiš skilur eftir sig spor, sem tekur tugi įra aš hverfa.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband