Žensla hafsins

 

Žensla vatns viš hitunŽaš er oft sagt aš hafiš muni drekka ķ sig mestan hitann, sem bętist nś viš vegna hnattręnnar hlżnunar og žar meš sé mįliš leyst. Lįtum sem svo sé, en žį kemur fram annaš vandamįl:  hafiš ženst śt žegar žaš hitnar og sjįvarmįl hękkar. Sjórinn er nęr žśsund sinnum ešlisžyngri en loftiš (1030 kg/m3 į móti 1.20 kg/m3 viš 20ŗC).  Eitt kķló af vatni getur innihaldiš 4,18 sinnum meiri hita en sambęrilegur massi af lofti.  Og enn frekar: sama rśmmįl af vatni getur innihaldi 3558 sinnum meiri hita en jafnt rśmmįl af lofti.  Ašeins efstu 260 cm af heimshöfunum innihalda jafn mikinn hita og allur lofthjśpurinn!   Ešlisžyngd vatns (og sjįvar) er breytileg eftir hita, eins og fyrsta myndin sżnir.  Vatn er žyngst viš 4oC, en meš frekari hitun eykst ešlisžyngdin: vatniš ženst śt.  Ef mešaldżpt hafsins er 3 km, žį hękkar sjįvarborš um 60 cm fyrir hverja grįšu sem sjórinn hitnar. En žetta dęmi er of mikil einföldun į raunveruleikanum.   Žaš žarf aš taka til greina marga žętti, žegar viš könnum śtženslu hafsins viš hitun. Hversu hratt berst hitinn nišur ķ hafiš frį yfirborši?  Sumir telja aš žaš taki 30 įr fyrir hitann aš hafa įhrif į 100 metra dżpi.  Ašrir telja aš straumar fęri hitann hratt nišur ķ djśpiš.  Ķ flestum tilfellum er reiknaš meš žvķ aš hafiš hitni nišur ķ um 700 metra dżpi.  Samt sem įšur sżna męlingar aš hafdjśpin eru einnig aš hitna enn nešar. Śtžensla hafsins er žvķ raunveruleiki, en skošanir eru enn skiptar um hvaš įhrifin į hęšina į yfirborši sjįvar verši mikil.   Catia M. Domingues og félagar hafa nżlega komist aš žeirri nišurstöšu, aš hlżnun og žensla hafdjśpsins hafi nś mikil įhrif į hękkun sjįvarboršs.  Önnur myndin sżnir nišurstöšur žeirra (efri hluti). Sjįvarmįl Lóšrétti skalinn er greyting sjįvarmįls ķ millimetrum.  Lįrétti įsinn er tķmabiliš frį 1960 til 2010.  Rauša lķnan į myndinni er sś hękkun, sem orsakast af ženslu efstu 700 metra hafsins. Gula lķnan er žensla af völdum dżpri hluta sjįvar, dökk fjólublįa lķnan er vegna brįšnunar į Gręnlandi og Sušurheimskautinu og blįa lķnan er brįšnun annara jökla.  Nešri hluti myndarinnar sżnir, aš nišurstöšur žeirra passa vel saman viš męlingar į sjįvarborši frį gervihnöttum ofl.  Į žessu mį sjį aš žensla heimshafanna hefur mikil įhrif į sjįvarmįl, og slagar hįtt upp ķ įhrif brįšnunar jöklanna į heimskautunum.  Žaš er žvķ ekkert einfalt svar viš žvķ, hvaš hluti ženslu heimshafanna er stór ķ hękkun sjįvarboršs. Eitt er vķst: meš vaxandi hlżnun ženst hafiš śt hlutfallslega hrašar og sjįvarmįl hękkar hrašar. 

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 identicon

Sęll Haraldur.

Žaš vill oft gleymast, mešal okkar virtustu fręšimanna, aš jöršin okkar er kślulaga (eša nįnast); en hvers vegna?

Žrįtt fyrir žetta kślulaga form žį er talaš um aš jöršin “andi”; ž.e.hśn sveigist eins og heimshöfin vegna flóšs og fjöru.

Skrķtiš aš jaršvķsindamenn į Ķslandi skuli ekki vita žetta. Og žó.

Dreifing žyngdarmassa um jarškringluna hlżtur aš jafnast śt meš bęši hękkandi landi og sigi hafsbotns. Aušvita gerast svona hlutir ekki meš žeim hraša sem viš getum męlt į klukkum okkar en eftir žśsund įr mį kannski lesa eitthvaš śr žeim męlingum sem veriš er aš gera ķ dag.

Margir stašir sem viš heyrum um ķ fréttum aš séu aš sökkva ķ sę eru raunverulega aš sökkva en ekki sjįvarborš aš hękka eins og hrópaš er.

Meš bestu kvešju,

Gušmundur Bjarnason (IP-tala skrįš) 30.11.2012 kl. 00:09

2 Smįmynd: Höskuldur Bśi Jónsson

Gušmundur - žś hefšir gott af žvķ aš hressa upp į žekkingu žķna um sjįvarstöšubreytingar - ķ stašinn fyrir aš gefa žér einhver undarleg sannindi og hvaš jaršvķsindamenn eiga aš vita og vita ekki. Skošašu žetta: Spurt og svaraš um sjįvarstöšubreytingar

Höskuldur Bśi Jónsson, 30.11.2012 kl. 10:39

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband