Fęrsluflokkur: Askja

Steve Sparks fęr verskulduš veršlaun

Steve SparksŽaš eru engin Nóbelsveršlaun gefin ķ jaršvķsindunum, en alveg sambęrileg veršlaun eru Vetlesen veršlaunin. Žau eru veitt annaš hvort įr viš hįtišlega athöfn ķ Columbia Hįskóla ķ New York og veršlaunaupphęšin er nokkuš rķfleg, eša 25 milljón krónur. Nś ķ sumar verša veršlaunin veitt Steve Sparks. Hann er tvķmęlalaust jaršvķsindamašurinn, fęrši eldfjallafręšina inn ķ nśtķmann, en Steve er einnig žaš sem viš viljum gjarnan kalla “Ķslandsvinur”.   Žaš mį meš réttu segja aš Steve sé fyrsti vķsindamašurinn, sem beitti ašferšum elisfręšinnar og stęršfręšinnar til aš rannsaka eldfjöll og virkni žeirra. Reyndar hafši kennari hans, George Walker, hafiš sķkar rannsóknir og einnig samstarfsmašur hans Lionel Wilson. Steve byggši į sķšan žeim grunni, sem žeir reistu og hóf eldfjallafręšina upp į veglegan stall mešal raunvķsindanna. Viš Steve hittust fyrst į žilfari hafrannsóknaskipsins Trident ķ austur hluta Mišjaršarhafsins ķ september įriš 1975. Ég var žį aš hefja rannsóknir į dreifingu eldfjallaösku ķ setlögum į botni Mišjaršarhafsins, sem leiddu til starfa minna į eldeynni Santorini ķ Eyjahafi. Steve var aš ljśka doktorsgrįšu sinni um žessar mundir, en žaš var strax augljóst aš hér var topp mašur ķ vķsindunum į ferš, žrįtt fyrir strįkslegt śtlit. Leišangrinum lauk ķ Napólķ į Ķtalķu og žar sem sś höfn er steinsnar frį Pompeii, žį tókum viš žį įkvöršun aš fara saman ķ heimsókn ķ borgina fręgu, sem grófst undir ösku og vikri frį gosinu mikla ķ Vesśvķusi įriš 79 e.Kr. Žaš leiddi til žess aš Steve kom ķ heimsókn til mķn ķ Rhode Island og śr žvķ spannst margra įra samvinna um rannsóknir į Ķslandi, Vestur Indķum, Mišjaršarhafi og vķšar. Žį kom strax ķ ljós, aš Steve er ekki ašeins gęttur žeim hęfileikum aš hafa alla ešlisfręšina og stęršfręšina į fingrum sér, heldur er hann einstaklega samvinnužżšur og hefur lag į žvķ aš mynda sterka starfshópa. Ofan į allt saman, žį er Steve einn gjafmildasti mašur, sem ég žekki ķ vķsindunum: hans kappsmįl er aš nišurstöšur rannsókna birtist sem fyrst og ekkert atriši fyrir hann hvar hans nafn er ķ röš höfundanna į greininni. Enda er hann žį og žegar meš nokkrar ašrar greinar ķ smķšum. Afkastageta hans er ótrśleg og ekkert hefur dregiš śr žvķ. Ég veit ekki hvaš rķs hęst žegar litiš er yfir vķsindaferil Steve Sparks, enda of snemmt aš dęma slķkt. Mig grunar aš hann myndi velja uppgötvunina um blöndun kviku. Viš rįkumst fyrst į žetta fyrribęri žegar viš vorum aš kanna vikurlögin ķ Öskju frį gosinu mikla įriš 1875. Žar voru algengir vikurmolar, sem voru greinilega blanda af ljósu lķparķti og dökku basalti. Žessar tvęr kvikur höfšu sem sagt blandast fyrir gos. Ķ grein ķ Nature įriš 1977 sżndum viš fram į hvernig slķk blöndun getur hleypt elgosum af staš. Žaš er of langt aš fjalla um hin mörgu verkefni sem viš Steve höfum unniš saman, en ég er hreykinn af aš hafa įtt slķkan frįbęran félaga viš rannsóknir eldfjallanna.


Askja: tvęr orsakir berghlaups

SušurbotnarŽaš er ef til vill aš bera ķ bakkafullan lękinn aš fjalla um berghlaupiš ķ Öskju.  Fjölmišlar hafa gert žessu fyrirbęri mikil skil.  Ég vil žó benda į tvennt. Jaršhiti hefur lengi veriš mikill į svęšinu ķ sušaustur hluta Öskju, žar sem berghlaupiš į upptök sķn. Žetta eru Sušurbotnar, og hér runnu tvö hraun ķ kringum 1922 eša 1923: Sušurbotnahraun og Kvķslahraun.  Sumariš 1989 tók aš bera į auknum jaršhita į žessu svęši og Gušmundur Sigvaldason gat sér til aš hér kynnu hafa veriš kvikuhreyfingar ķ jaršskorpunni undir.  Jaršhitasvęšin ķ Sušurbotnum einkenndust žį af heitri jörš, gufuaugum og śtfellingum af brennisteini.  Svęšiš er afmarkaš į korti žeirra Kristjįns Jónassonar og Sigmundar Einarssonar, sem fylgir hér meš.  Gufuśtstreymi og miklar brennisteinsžśfur sįust žį hįtt ķ hlķš viš Sušurbotna.  Jaršfręšingar śti ķ heimi įttušu sig į žvķ fyrir um tuttugu įrum aš jaršhiti ķ eldfjöllum veikir mjög bergiš.  Hitinn ummyndar berg og breytir žvķ smįtt og smįtt ķ leir og laus efni.  Afleišingin er žį sś, aš brött fjöll hrynja eša mynda skrišur og berghlaup.  Žetta hefur nś gerst ķ Sušurbotnum.  Ķ višbót ber aš geta žess, aš askjan eša hringlaga sigdalurinn, sem byrjaši aš myndast įriš  1875, er reyndar enn ķ myndun. Yfir vatninu ķ sušri gnķfur hinn hįi (yfir 1500 m) og bratti Žorvaldstindur, sem aš sjįlfsögšu veršur aš hlżša žyngdarlögmįlinu, eins og önnur fjöll. 


Askja sķgur

SturkellAskja er ein stęrsta eldstöš Ķslands. Ķ Öskju eru žrjįr öskjur eša hringlaga sigdęldir, og er sś yngsta frį gosinu 1875: Öskjuvatn.  Žaš var stórt sprengigos, sem dreifši mikilli ösku yfir Austurland og kann aš hafa hrint af staš fólksflótta til Noršur Amerķku.  Ekki hefur gosiš hér sķšan 1961 en Askja er ętķš óróleg undir nišri.   Jaršešlisfręšingar hafa fylgst meš Öskju sķšan 1966.  Myndin sżnir hęšarbreytingar ķ Öskju frį 1966 til vorra daga, eftir Sturkell. Žetta er alls ekki einfalt, žvķ żmist rķs eša sķgur öskjubotninn.  Žessar męlingar benda til žess aš žaš séu hreyfingar į kviku į um 2,5 til 3 km dżpi undir mišri öskjunni.  Einnig viršist kvika vera į hreyfingu į um 16 km dżpi, eins og önnur mynd sżnir, eftir Soosalu og félaga.  Žar kemur vel ķ ljós aš jaršskjįlftar raša sér į tvö vel ašskilin dżpi ķ jaršskorpunni undir Öskju og Heršubreišartöglum. En Askja er einnig į flekaSoosalu et al.mótum og glišnun og ašrar flekahreyfingar hafa žvķ einnig įhrif į lóšréttar hreyfingar jaršskorpunnar.  Žaš er reyndar allt nįgrenni Öskju sem hefur veriš į hreyfingu undanfarin įr.  Ekki mį gleyma hinum stöšugu jaršskjįlftum, sem herjušu ķ jaršskorpunni djśpt undir Upptyppingum įriš 2007 og tķšum jaršskjįlftum undir Heršubreišartöglum.  Aš öllum lķkindum er kvika oft į hreyfingu į flekamótunum ķ grennd viš Öskju.  En žaš er ekki žar meš sagt aš eldgos séu ķ nįnd.  Okkur ber aš hafa žaš ķ huga, aš meiri hluti kvikunnar, sem kemur upp śr möttlinum, safnast fyrir ķ jaršskorpunni sem berggangar og önnur kvikuinnskot, og ašeins brot af kvikunni kemur upp į yfirboršiš. Žaš er žvķ mišur engin GPS stöš stašsett ķ Öskju, en sś nęsta er į Dyngjuhįlsi, um 40 km fyrir sušvestan og viš noršur rönd Vatnajökuls.  GPS DYNGJUHĮLSĮ Dyngjuhįlsi rķs land, sennilega vegna brįšnunar Vatnajökuls.  Brįšnunin kemur vel fram ķ įrstķšasveiflum į GPS ritinu fyrir nešan.


Skjįlftar viš Heršubreiš

Heršubreiš skjįlftar

Skjįlftahrina er ķ gangi ķ grennd viš Heršubreiš. Sumir skjįlftarnir hafa veriš nokkuš stórir, eša rśmlega 3 af stęrš. Hrinur hér eru ekkert til aš kippa sér upp viš, žar sem žęr eru tķšar.  Myndin er unnin śr Skjįlftavefsjį Vešurstofunnar, og sżnir  hśn okkur aš hrinur eru įrlegur višburšur į žessum slóšum. Žaš vekur eiginlega furšu hvaš hrinur hér gerast meš reglulegu millibili, eins og myndin sżnir. Seinni myndin sżnir aš žaš er lķtilshįttar órói į óróamęlinum ķ Öskju, sem viršist vera samfara žessum skjįlftum. 

Órói undir Öskju

 Enginn óróamęlir er stašsettur nęr. Samt sem įšur getur slķkur órói veriš tengdur vešurfari.  Heršubreiš hefur ekki gosiš sķšan ķ lok ķsaldar, fyrir um tķu žśsund įrum, og engar ungar virkar eldstöšvar eru hér ķ nęsta nįgrenni. 


Flettu vindar ķsnum af Öskjuvatni?

Ég hef įšur dregiš ķ efa aš žaš sé vķsbending um yfirvofandi eldvirkni žótt Öskjuvatn sé nś ķslaust. Sjį hér http://vulkan.blog.is/blog/vulkan/entry/1232428/ Einn lesandi žessa bloggs gerši žį eftirfarandi og fremur nišrandi athugasemd viš skrif mķn:“Vatn sem hefur lagt ķ vęgu frosti ķ febrśar en er ķslaust ķ nķstingsgaddi ķ mars hefur greinilega hitnaš nóg ķ millitķšinni til aš losa sig viš ķsinn. Ekki žarf grįšu ķ ešlisfręši eša jaršfręši til aš įtta sig į slķku. Žaš sem ekki fęst svar viš nema meš nįkvęmum męlingum er hversu heitt vatniš er.” Öskjuvatn 30.jśnķ 2009Nś berast žęr fregnir (sjį til dęmis fréttavef RUV 15. aprķl 2012) aš vķsindamenn hafi kannaš vatniš. Nišurstaša žeirra er sś aš vatniš sé ašeins einnar grįšu heitt eša jafnkalt og vatniš er ķ aprķlmįnuši. Mķn skošun er sś, aš ķsleysiš sé ekki sökum eldvirkni, heldur aš sennilega hafi ķs brotnaš og fęrst til į vatninu vegna vinda. Ef viš skošum til dęmis myndina af Öskjuvatni sem fylgir hér meš, sem er tekin 30. jśnķ 2009, žį er greinilegt aš stórar vakir eru yfirleitt opnar į svęšunum ķ sušvestur hluta vatnsins, žar sem heitar lindir eru viš flęšarmįl og į vatnsbotni. Ķ réttri vindįtt, og ef stormur geisar, žį er vel hugsanlegt aš ķsinn brotni og hrannist upp viš land. Ég held žvķ aš žaš sé lķklegra aš skżringuna į ķsleysinu į Öskjuvatni sé frekar aš finna ķ vešurfari en ekki ķ tengslum viš breytingar ķ hitastreymi innan eldstöšvarinnar.

Žyngdarmęlingar spįšu gosi ķ Öskju 2010

ŽyngdarmęlingarŽegar kvika fęrir sig śr staš eša streymir inn eša śt śr kvikužró undir eldfjalli, žį kunna aš verša miklar breytingar į massa, og ef til vill mį męla slķkar breytingar meš žyngdarmęlingum į yfirborši. Ašdrįttarafl Jaršar er breytilegt į hverjum staš, vegna mismunandi bergtegunda og breytilegrar ešlisžyngdar ķ jaršskorpunni, og žyngdarafliš getur žvķ breytst žegar kvika fęrist til undir eldstöšinni. Breski jaršešlisfręšingurinn Hazel Rymer og félagar hafa gert žyngdarmęlingar ķ Öskju sķšan įriš 1985. Allt til įrsins 2007 voru breytingarnar ķ eina įtt. Į žeim tķma minnkaši žyngdarafliš stöšugt undir Öskju, sem žau töldu benda til žess aš kvika vęri aš streyma śt śr eša frį kvikužrónni og inn ķ jaršskorpuna ķ kring um Öskju. Įriš 2008 breyttist ferliš verulega, eins og myndin fyrir ofan sżnir, en žį byrjaši žyngdarafliš undir mišjunni į Öskju aš hękka, sem sennilega var merki um aš kvika streymdi nś inn ķ kvikužrónna undir Öskju. Žessu hélt įfram įriš 2009 og 2010. Žaš įr spįši Hazel Rymer ķ fjölmišlum aš gos yrši į nęstunni ķ Öskju. Myndin sżnir nišurstöšur Rymer og félaga į žyngdarmęlingum, en ekki er mér kunnugt um nišurstöšur męlinga į sķšasta įri. Žaš er rauša brotalķnan sem skiftir okkur mįli, en hśn er ķ mišju öskjunnar. Žar kemur greinilega fram breytingin sem varš įriš 2007.  SkjįlftarVišbót af nżrri kviku sem steymt hefur inn ķ kvikužrónna undir Öskju sķšan 2007 er talin vera 70 milljaršar kķlógramma, į um 3 km dżpi samkvęmt žyngdarmęlingunum. En hvaš meš jaršskjįlftavirkni undir Öskju? Önnur myndin er gerš meš gögnum ķ Skjįlftavefsjį Vešurstofunnar, og sżnir tķšni og dreifingu į dżpi jaršskjįlfta frį sķšustu aldamótum og til dagsins ķ dag. Eitt viršist vera augljóst: djśpu skjįlftarnir voru rķkjandi frį 2007 til 2010 en eru ekki fyrir hendi sķšan. Žaš er ekkert sem bendir til aš grynnri skjįlftar séu algengari sķšustu tvö įrin, heldur viršast žeir vera fęrri. Ég tek žaš fram aš hér eru ašeins sżndir skjįlftar af stęršinni 3 og meira.  Aš lokum er žess vert aš benda į, aš óróamęlingar Vešurstofunnar ķ Öskju sżna engar breytingar undanfarna daga.   

Skjįlftavirkni undir Öskju

Askja kortŽaš hefur veriš fylgst nįiš meš jaršskjįlftavirkni į svęšinu ķ grennd viš Öskju undanfarin įr. Ķ fyrsta lagi var sett upp stórt net af skjįlftamęlum ķ sambandi viš Kįrahnjśkavirkjun, og ķ öšru lagi voru žaš umbrotin įriš 2007 undir Upptyppingum fyrir austan Öskju, sem hvöttu jaršešlisfręšinga til dįša. Hvaš segja žessi gögn um kvikužróna undir Öskju? Janet Key og félagar frį Cambridge hįskóla hafa nżlega gefiš śt skżrslu sem fjallar um skjįlftavirkni undir Öskju undanfarin įr, en žau hafa keyrt mikiš net af skjįlftamęlum umhverfis Öskju samfellt frį įrinu 2008. Fyrsta myndin er kort af Öskjusvęšinu, og sżnir dreifingu skjįlftanna. Eins og kemur fram į mynd nśmer tvö, žį eru skjįlftar  į fremur litlu dżpi ķ jaršskorpunni sżndir meš gręnum lit, eša frį 2 til 8 km. Hins vegar eru skjįlftarnir į  miklu dżpri sżndir meš gulum lit, eša frį 12 til yfir 30 km. Žannig eru skjįlftar į tveimur vel afmörkušum svęšum, og žeir dżpri eru tengdir flęši af kviku upp śr möttlinum og inn ķ jaršskorpuna undir eldstöšinni.  Grynnri skjįlftarnir į 2 til 8 km dżpi kunna aš vera tengdir kvikužrónni. Žrišja myndin sżnir žversniš ķ gegnum jaršskorpuna undir Öskju, į noršaustur lķnu sem liggur undir Heršubreiš (lķna A-A“ į fyrstu myndinni).  Dżpi skjįlftaĶ žversnišinu sést greinilega aš mikiš er um grunna skjįlfta undir Öskjuvatni, į um 2 til 6 km dżpi, en engir djśpir skjįlftar hér. Djśpu skjįlftarnir viršast koma fyrir noršar ķ Öskju, einkum undir Öskjuopi, žar sem sprungugosiš įriš 1961 brautst śt. Samkvęmt tślkun jaršešlisfręšinga benda djśpu skjįlftarnir til aš kvikuhreyfingar hafi veriš ķ gangi djśpt undir Öskju ķ mörg įr. Į sama tķma hafa Freysteinn Sigmundsson og félagar safnaš radar gögnum śr gervihnetti (InSAR) frį 2000 til 2009 um hreyfingar jaršskorpunnar ķ Öskju. Žar kemur ķ ljós aš botninn į Öskju hefur stöšugt veriš aš sķga um 3 cm į įri, sennilega vegna streymis af kviku śt śr kvikužró į um 3 km dżpi. Žversniš skjįlftaEn įriš 2010 komu fram breytingar į žyngdarmęlingum yfir Öskju, sem Hazel Rymer og félagar hafa framkvęmt, en žęr gefa til kynna aš žetta ferli sé aš snśast viš. Meira um žaš ķ nęsta bloggi, og spį Rymer“s um gos į nęstunni.

Žegar Öskjuvatn myndašist

Myndun ÖskjuvatnsĮriš 1875 hófst eldgos ķ Öskju.  Žaš voru bęndur ķ Mżvatnssveit sem fyrst tóku eftir eldsumbrotum inni ķ Dyngjufjöllum ķ įrsbyrjun. Hinn 16. febrśar fóru fjórir menn śr Mżvatnssveit yfir Ódįšahraun og komu ķ Öskju. Žeir sįu stóran gķg ķ sušri en žį hafši ekki enn sigiš sś stóra landspilda sem nś myndar Öskjuvatn.  Skömmu sķšar hófst sprungugos ķ Sveinagjį, um 50 km noršan Öskju, en gjįin er hluti af sprungusveim Öskjueldstöšvarinnar. Gosiš ķ Sveinagjį var vegna kvikuhlaups ofarlega ķ jaršskorpunni, śr kvikužrónni undir Öskju og til noršurs, alveg eins og Krafla gerši hvaš eftir annaš frį 1975 til 1984.  Sennilega hefur landspildan yfir kvikužrónni ķ Öskju žį sigiš til aš mynda Öskjuvatn.  Hinn 20. mars 1875 hófst mikiš sprengigos ķ Öskju, sem dreifši ösku og vikri yfir allt Austurland.  Askan barst einnig til Noregs og Svķžjóšar.  Öskufalliš um voriš hafši mikil įhrif į beitarland į Austurlandi, bęir fóru ķ eyši og gosiš żtti žannig undir flutning vesturfara til Noršur Amerķku.

Öskjuvatn er yngsta caldera eša askja į Jöršu og er žvķ mjög merkilegt fyrirbęri fyrir vķsindin. Hśn er lķtil askja inni ķ stórri öskju.  Viš vitum dįlķtiš um gang mįla ķ Öskju og myndun sigdęldarinnar sem nś inniheldur Öskjuvatn. Myndin sem fylgir er lķnurit um myndun Öskjuvatns, byggt į żmsum kortum og teikningum feršamanna sem Ólafur Jónsson tók saman.  Myndin er śr nżśtkominni bók minni Eldur Nišri (2011).  Lóšrétti kvaršinn er flatarmįl nżju öskjunnar, ķ ferkķlómetrum.  Į myndinni kemur fram aš sigdęldin myndašist ekki ķ einum hvelli, heldur hefur hśn myndast į nokkrum mįnušum.  Sigiš hefur sennilega veriš aš mestu bśiš įriš 1880, eša innan fimm įra frį gosi. 

Varšandi umręšur um žaš, hvort Öskjuvatn sé aš hitna, žį er vert aš hafa žaš ķ hug aš skjįlftavirkni hefur veriš fremur lķtil į svęšinu enn sem komiš er.  En nęsta blogg mitt fjallar um skjįlftana.


Er Öskjuvatn aš hitna?

Dżptarkort af ÖskjuvatniŽaš vekur athygli ķ fjölmišlum, aš nś er Öskjuvatn ķslaust. Vatniš er um 4,4 km į breidd og um 220 m djśpt, en žaš myndašist viš mikiš ketilsig ķ kjölfar Öskjugossins įriš 1875. Öskjuvatn var męlt af Sigurjóni Rist og félögum įriš 1975, en Jón Ólafsson efnafręšingur birti merka grein um ešli og efni vatnsins įriš 1980.  Svörtu pśnktarnir į kortinu sżna męlistöšvar hans. Kort Sigurjóns af vatnsbotninum er hér til hlišar. Volgrur į botni og viš ströndina vestan og sušvestan vatnsins męldust allt aš tķu stig og yfirboršshiti vatnsins um 7 stig įriš 1980. Į eša viš vatnsbakkan eru vķša volgrur meš allt aš 84 stiga hita. Žaš er žvķ ljóst aš vatniš hefur lengi veriš óvenju heitt og aš jaršhiti er töluveršur. Gušmundur Sigvaldason benti į 1964 aš sum svęši vęru ķslaus į vatninu yfir veturinn, en aš öšru leyti kortir upplżsingar um ķsalög į žessu afskekkta vatni. Žaš kemur žvķ ekkert į óvart aš vatniš sé ķslaust nś ķ byrjun aprķl. Nś veršur fróšlegt aš sjį hvort męlingar sżni hęrri hita en įriš 1980, eša hvort žaš er męlikvarši um hlżnandi vešurfar aš Öskuvatn er nś laust viš ķsinn snemma vors. En svariš viš spurningunni hér fyrir ofan: Er Öskuvatn aš hitna?  er žį žessi: Žaš hefur alltaf veriš heitt frį upphafi.Öskjuvatn

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband