Fęrsluflokkur: Loftsteinar

Örloftsteinar ķ žakrennunni

 

o_776_rloftsteinar.jpgHefur žś kķkt ķ žakrennuna žķna nżlega? Žaš getur vel veriš aš žś finnir žar örloftsteina og geimryk. Žaš er tališ aš um sex tonn af geimryki og örlitlum loftsteinum berist til jaršar į degi hverjum.   Žaš er um eitt korn į hvern fermeter į įri.

Vķsindin nota żmsar ašferšir til aš safna geimryki og örlitlum loftsteinum. Ein vinsęlasta ašferšin er aš aka um Sušurheimsskautslandiš į snjóslešum og tķna upp svarta steina upp śr hvķtum ķsnum. En žakrennan er nęrtękari fyrir koour hina. Žaš er aš sjįlfsögšu allskonar rusl ķ žakrennunni. Lķklega er žar aš finna eitthvaš af eldfjallaösku frį Eyjafjallajökli, ryki śr umferšinni, ryši og fleiru, en örloftsteinarnir eru aušžekktir. Žeir eru glansandi og glerkenndir eins og myndin sżnir, vegna žess aš žeir hafa brįšna skel eftir aš hafa fariš ķ gegnum andrśmsloft jaršar į ofsahraša og viš mikinn nśningshita.


Hvernig tungliš varš til

tungl.jpgTungliš er alltaf žarna, uppi į himninum, okkur til ašdįunar. Žaš veldur einnig sjįvarföllum, sem eru mikilvęg fyrir lķfrķki jaršar. En hvernig myndašist tungliš? Flest bendir til žess aš tungliš hafi myndast fyrir um 4,5 milljöršum įra vegna įreksturs loftsteins eša lķtillar plįnetu į jöršina, eša ašeins um 40 milljón įrum eftir aš jöršin myndašist. Kenningin er sś, aš loftsteinn į stęrš viš Mars hafi rekist į jöršina og žį hafi kastast mikiš magn af efni frį jöršinni, sem myndaši disk af grjóti og ryki umhverfis jöršina. Tungliš myndašist sķšan śr žessum disk. Žaš eru viss vandamįl varšandi žetta lķkan, eins og žaš aš jörš og tungl hafa nęr nįkvęmlega sömu efnasamsetningu og ekkert efni hefur enn fundist, sem gęti veriš efni śr stóra loftsteininum.  Getur žaš veriš vegna žess aš efni śr loftsteinum og ytri lögum jaršar blöndušust vel saman?  Er tungliš ašallega myndaš śr efni frį loftsteininum eša śr efni frį jöršinni? Nś hefur komiš ķ ljós aš žaš er lag į mörkum kjarnans og möttuls jaršar, og Miki Nakajima og félagar hafa stungiš uppį aš žetta lag séu leifarnar af loftsteininum stóra.

Nś hefur einnig komiš ķ ljós aš tungliš hefur hęrra magn af kalķum ķsótópum (K41) heldur en jöršin. Žaš er žvķ męlanlegur munur į efnasamsetningu tungls og jaršar. Žaš bendir til žess aš įreksturinn hafi veriš mjög kröftugur, og aš mikill hluti af möttli jaršar og loftsteinninn hafi blandast ķ gas skżi umhverfis jöršina. Tungliš myndašist sķšan viš kólnun į žessu skżi. Į žessum tķma, skömmu eftir myndun jaršar, var himingeimurinn hęttusvęši, vegna mikils fjölda smįstirna og loftsteina, sem orsökušu tķša įrekstra fyrstu milljónir įra ķ sögu jaršar.


Kom lķf frį Mars?

shergottite.jpgĶ fyrri fęrslu hér į blogginu hef ég fjallaš um elstu lķfverur sem fundist hafa į jöršu, en žęr eru strómatólķtar į Gręnlandi, um 3,7 milljaršar įra gamlir. Lķf byrjar hér mjög fljótt eftir aš jöršin hafši kólnaš nišur frį žvķ aš vera glóandi hnöttur. Žetta vekur upp stóra spurningu: kviknaši lķf hér į jöršu, eša barst žaš til okkar utan śr geimnum? Ef til vill barst žaš hingaš frį nęsta nįgranna okkar, plįnetunni Mars? Fundur į nokkrum sérstökum loftseinum styrkja žį kenningu. Shergottites, Nakhlites og Chassigny eru žrjįr tegundir af loftseinum, sem berast til jaršar, en žeir bera allir einkenni žess aš koma frį Mars. Til žessa hafa ašeins 132 steinar fundist frį Mars hér į jöršu, og eru žeir dżrmętur fjįrsjóšur um upplżsingar varšandi bergfręši og uppruna raušu plįnetunnar Mars. Žessir loftseinar eru merkileg heimild um žaš, aš ef til vill hefur lķf (einfrumungar, gerlar og annaš) getaš borist meš slķkum steinum frį Mars til Jaršar. Myndin sem fylgir er af shergottite loftsteini frį Mars. Žeir hafa efnasamsetningu sem er nįlęgt blįgrżtinu okkar, og hafa sennilega myndast viš eldgos fyrrum į Mars. Žeir yngstu eru um 145 milljón įra, en žeir myndušust žegar mjög stórir loftsteinar rįkust į Mars og köstušu žessum smęrri steinum śt ķ geiminn frį Mars. Greiningar į gas tegundum ķ loftsteinunum sem hafa fundist hingaš til sżna aš žeir köstušust frį Mars į żmsum tķmum, fyrir 20, 15, 11, 4.5, 3, 1.3 og 0.7 milljón įrum. Žaš er žvķ alls ekki śtilokaš aš frumstęšar lķfverur hafi borist til jaršar į yfirborši loftsteina frį Mars.

 


Rosetta er komin til halastjörnunnar Comet 67P

Comet 67PEftir tķu įra feršalag śti ķ geimnum, žį er geimfariš Rosetta loks komiš til halastörnunnar Comet 67P.  Nś er geimfariš ķ ašeins um 130 km fjarlęgš frį halastjörnunni og sendir ótrślegar myndir heim til baka, til Geimferšastofnunar Evrópu.  Hér meš fylgir ein slķk mynd.  Žetta er stórmerkilegt augnablik ķ geimrannsóknum Evrópu.  Halastjarnan er um 4 km ķ žvermįl og ótrślega óregluleg ķ laginu.  Reyndar er hśn eins og tvęr kartöflur, sem hafa vaxiš saman.  Mašur bķšur bara eftir žvķ aš žęr detti ķ sundur og hver fari sķna leiš.  Halastjarnan er į hraša um  135 žśsund km į klst. En samt sem įšur mun Rosetta senda 100 kg rannsóknatęki nišur į yfirboršiš til aš kanna halastjörnuna nįnar.  Menn halda aš margar halastjörnur séu eins og drullugir snjóboltar, sem eru samansettir af blöndu af ķs og grjóti.  Nś mun hiš sanna koma ķ ljós.  Fylgjumst meš!


Loftsteinaįrįsin į Hadean tķma jaršar

irkon aldurFyrsta tķmabil jaršsögunnar nefnis Hadean, frį um 4 til 4,5 milljöršum įra.   Nafniš Hades vķsar į guš forn-grikkja, sem réš rķkjum ķ undirheimum.   Viš vitum lķtiš um žennan tķma į upphafsįrum jaršar, vegna žess aš mjög lķtiš af jaršlögum eša svo fornu bergi hafa varšveist.  Reyndar hefur nęr ekkert svo gamalt berg varšveist, heldur ašeins litlir kristallar af  geršinni zikon, sem finnast inni ķ yngri berglögum.  Fyrsta myndin sżnir aldur į slķkum zirkon kristöllum.  Žeir yngstu eru um 3,8 milljaršar įra en žeir elstu eru um 4,45 milljaršur įra gamlir.  Aldur jaršar er talinn 4,54 milljaršar, og žį vantar okkur enn “ašeins” eitt hundraš milljónir įra til aš finna berg jafn gamalt og myndunartķmi jaršar.   Žaš finnst sennilega aldrei, žvķ unga jöršin varš fyrir įrįs stórskotališs, sem splundraši og umrótaši yfirborši hennar.  Žetta stórskotališ voru loftsteinar, sumir hundrušir km ķ žvermįl.  Žaš er tališ aš um 10% af massa jaršarinnar hafi bętst viš žegar žessi loftsteinaįrįs stóš yfir.  Lķkaniš bendir til aš einn eša fleiri risaloftsteinar (stęrri en 1000 km ķ žvermįl) hafi rekist į jöršina į žesum tķma og nokkrir (3 til 7 stykki) sem voru um 500 km.   Simone Marchi og félagar hafa rannsakaš žetta fyrsta tķmabil jaršar og gert lķkön af loftsteinaįrįsinni. Önnur mynd sżnir lķkan žeirra af dreifingu loftsteinagķga į jöršu į žessum tķma.  loftsteinagķgarViš notum tungliš til aš męla hvaš loftsteinaįrasin į jöršina var mikil, hver tķšni loftsteina var og hvaš žeir voru stórir.  Į tunglinu er engin vešrun og ekkert rof  og loftsteinagķgarnir eru vel varšveittir og žar meš sagan um tķšni og stęrš loftsteina ķ jaršsögunni. Sķšan mį fęra žessar upplżsingar yfir į jöršina.   Žį kemur ķ ljós aš 60 til 70% af yfirborši jaršar var rótaš upp allt nišur į 20 km dżpi vegna loftsteinaįrekstra. Jöršin var žį aš mestu eins og vel plęgšur garšur, žar sem meiri hluta af ytri jaršlögum var rótaš og snśiš viš.   Loftįrįsinni lauk aš mestu fyrir um 3,8 milljöršum įra. Į mešan į henni stóš hefur jöršin veriš dauš, sterilizeruš, brennd, glóandi heit, óbyggileg!  Ekkert lķf, ekki einu sinni minnstu örverur, hafa getaš lifaš hér žį ķ Hades eša  helvķti.


Hér hafa loftsteinar falliš

LoftsteinarKortiš sem fylgir sżnir alla žį staši, žar sem loftsteinar hafa falliš eša žar sem loftsteinsgķgar finnast.  Hingaš til hefur enginn fundist į Ķslandi.  Aušvitaš vantar aš mestu upplżsingar um hafsbotnin og einnig fįmenn svęši, en gögnin eru best ķ žéttbżlum löndum.

Loftsteinninn, sem skall į Sķberķu ķ gęr var um 15 metrar ķ žvermįl og 7000 tonn, en hann splundrašist žegar hann rakst į ytra borš lofthjśps jaršar. Brot śr steininum féll til jaršr og myndaši 6 metra stórt gat į ķshellu stöšuvatns ķ nįgrenninu.

Žetta er stęrsti loftsteinn sķšan Tunguska ķ Sķberķu įriš 1908. Orkan ķ įrekstrinum sem varš ķ gęr var nokkur hundruš kķlótonn og žvķ töluvert meiri en kjarnorkusprengjan sem Noršur Kórea sprengdi fyrir nokkrum dögum.


Chelyabinsk loftsteinninn sem féll ķ dag

 

 

ChelyabinskŽaš er furšuleg tilviljun, aš ašeins um 12 tķmum įšur en loftsteinninn eša smįstirniš 2012 DA14 smżgur framhjį jöršu, žį skellur į loftsteinsregn ķ Sķberķu. Žetta geršist ķ morgun ķ borginni Chelyabinsk, sem er stašsett į kortinu til hlišar.  Fréttir herma aš 400 til 500 manns hafi slasast vegna skemmda į byggingum, en ekki er talaš um nein daušsföll.  Loftsteinninn var į ferš frį austri til vesturs, en smįstirniš 2012 DA14 veršur seinna ķ dag į ferš frį siušri til noršurs yfir žetta sama svęši.

Gigur eftir loftsteininn hefur fundist ķ ķsnum į stöšuvatninu Chebarkul, rétt viš borgina Chelyabinsk.  Žaš eru margar ótrślega góšar stiklur af žessu atviki į YouTube, sem sżna slóšina žegar loftsteinninn brennur upp ķ lofthjśp jaršar og hljóšbylgjuna frį sprengingunni sem žį veršur.  Žaš er hljóšbylgjan, sem veldur skemmdum, bżtur rśšur og veggi hśsa.

Žetta minnir okkur óžęgilega mikiš į Tunguska sprenginguna, sem varš ķ mišri Sķberķu įriš 1908, en žaš er einn stęrsti įrekstur smįstirnis viš jöršu į sķšari tķmum.


Loftsteinn 2012 DA į feršinni!

2012da.gif

 

Ķ dag, 15. febrśar,  fer loftsteinninn 2012 DA nęrri jöršu.  Hann er um 40 til 50 metrar ķ žvermįl, svona eins og Alžingishśsiš aš stęrš og veršur ķ ašeins 28,5 žśsund km fjarlęgš  frį jöršu įšur en hann sveiflast aftur langt śt ķ geiminn.  Loftsteinninn flżgur žvķ framhjį milli tungls og jaršar. Brautir steinsins og jaršar eru sżndar į myndinni til hlišar.  Hann mun vera yfir noršurhveli jaršar um kl. 1930 į föstudag, į noršurleiš en mun sennilega ekki sjįst į Ķslandi.  Steinninn mun hinsvegar skjótast ķ gegnum svęši žar sem mikiš er af gervihnöttum, žar į mešal žeim, sem žjóna GPS kerfinu.  Ekki er śtilokaš aš hann kunni aš valda truflunum eša skemmdum į slķku dóti į ferš sinni.


Jįrnsteinn śr Kjarnanum

Ašskilnašur kjarna og möttulsĶ pistli hér fyrir nešan fjallaši ég um jįrnsteininn mikla sem féll į Thulesvęšinu į Gręnlandi endur fyrir löngu. Fyrir Inśķta var steinninn dżrmęt nįma af jįrni sem féll aš himni. En fyrir vķsindin er žaš mikilvęgasta ķ sambandi viš slķka steina aš tślka žęr upplżsingar, sem žeir gefa okkur um kjarna į plįnetum, eins og jöršinni okkar. Myndun žeirra tengist žvķ hvernig efni plįnetunnar skiljast aš eftir ešlisžyngd. Jįrnsteinn er aš sjįlfsögšu aš mestu leyti geršur śr jįrni, en hann inniheldur einnig um 8% nikkel og dįlķtiš kobalt. Žungu mįlmarnir eins og jįrn, nikkel og kóbalt, meš ešlisžyngd um 7 til 8 grömm į rśmsentimeter, sökkva nišur aš mišju plįnetunnar strax ķ upphafi. Fyrsta myndin gefur hugmynd um hvernig hinir žungu mįlmar skiljast aš samkvęmt ešlisžyngd og ašdrįtarafli og leita nišur ķ kjarnann, en létt efni, eins og kķsill, verša eftir nęr yfirborši og mynda möttul og skorpu. Widmanstatten mynsturNś, kannske ekki alveg strax, en innan viš žrjįtķu milljón įra eftir aš plįnetan okkar myndašist fyrir um 4,5 milljöršum įra. Innri gerš jįrnsteinsins segir lķka sķna sögu. Žegar sneiš er skorin af jįrnsteininum og hśn slķpuš, žį kemur ķ ljós merkilegt munstur ķ jįrninu, eins og myndin sżnir. Munstriš kemur fram žegar jįrniš kólnar og kristallast, en žį myndast textśr sem viš nefnum Widmanstätten. Žaš eru kristallar af jįrn og nikkel blöndu, sem nefnast kamacite (lķtiš nikkel) og taenite (hįtt nikkel). Žetta er eitt af höfušeinkennum jįrnsteina, eins og žeirra sem finnast į Thulesvęšinu.

Jįrnsteinninn frį Thule

Qaanaaq jįrnsteinnHér hef ég įšur fjallaš um kjarna jaršarinnar, og bent į aš hann er aš mestu geršur śr jįrni. Viš getum aldrei haldiš į steini sem er kominn śr kjarna jaršar okkar. Hins vegar getum viš skošaš og greint steina sem hafa komiš śr kjarna fjarlęgra plįneta, sem hafa sundrast og borist til jaršar. Žaš er sś tegund af loftsteinum, sem viš nefnum jįrnsteina. Nyrsta žorpiš į Gręnlandi er Qaanaaq, en žar rakst ég į merkan loftstein nżlega, sem fyrsta myndin sżnir. Hér gafst mér žį loks tękifęri til aš halda į jįrnsteini, en hann var žungur, žessi. Qaanaaq er fyrir noršan Thule, en žorpiš er tiltölulega nżtt. Žaš var įriš 1953 aš danir gįfu bandarķkjamönnum leyfi til aš reisa einn stęrsta herflugvöll į noršurslóšum į Thulesvęšinu. Savigsvik kortTil aš gera žetta kleift voru ķbśar svęšisins žvingašir til aš flytja mun noršar, į auša og yfirgefna klettaströnd, žar sem nś er žorpiš Qaanaaq ķ dag. Jįrnsteinninn ķ litla Thulesafninu ķ Qaanaaq er eitt lķtiš brot af risastórum jįrnsteini, sem barst utan śr geimnum og til jaršar fyrir um tķu žśsund įrum. Į leiš sinni ķ gegnum lofthjśp jaršar var višnįmiš svo mikiš aš yfirborš jįrnsteinsins varš glóandi heitt. Yfirboršiš brįšnaši og tapaši um 2 mm į sekśndu žar til steinninn skall til jaršar. Hann splundrašist ķ žśsund mola ķ andrśmsloftinu fyrir ofan Thulesvęšiš. Hér dreifšust brotin yfir stórt svęši og eru enn aš finnast nż. Sagan um hvernig brotin śr žessum risasteini hafa fundist er merkileg og hefur žetta jįrn haft mikil įhrif į žróun og lķf Inuit ķbuanna į Thulesvęšinu. Jįrnsteinninn, sem splundrašist yfir noršur Gręnlandi dreifši stykkjum yfir stórt sęši ķ grennd viš Yorkhöfša (Cape York) og einkum žar sem žorpiš Savissivik eša Savigsvik stendur nś. Kortiš til hlišar sżnir fundarstaš sex stęrstu breotanna af jįrnsteininum. Stęrsta stykkiš heitir Ahnighito og er um 31 tonn į žyngd. Žaš fanns į eynni sem nś kallast Meteoritöen eša Loftsteinseyja, Annaš stórt stykki er Agpalilik (20 tonn, nś į safni ķ Kaupmannahöfn) og svo mörg minni, žar į mešal stykkiš sem ég skošaši ķ žorpinu Qaanaaq, nyrst į Gręnlandi. Evrópubśar fengu fyrst vitnesku um jįrnsteinana žegar bretinn John Ross kom į žessar slóšir į leiš sinni ķ leit aš noršvestur siglingaleišinni įriš 1818. Žį kom fyrst ķ ljós, aš Inuitar hafa fengiš sér jįrn śr žessum steinum ķ alda rašir og bśiš til frįbęra jįrnodda į hvalskutla sķna og einnig beitta hnķfa. Žannig voru Inuķtar į Thulesvęšinu komnir inn į jįrnöldina, žegar allir ašrir Inuķtar į Gręnlandsslóšum voru enn į steinöld. Žaš er engin tilviljun aš Savissivik žżšir stašurinn žar sem mašur finnur jįrn į mįli Inuķta. Hingaš hafa žeir leitaš ķ aldarašir til aš sękja hinn veršmęta mįlm ķ vopn sķn og verkfęri. Peary og stóri jįrnsteinninnJohn Ross fann aldrei jįrnstreinan, enda vildu Inuķtar ekki sżna neinum vestręnum mönnum žessar gersemar, sem žeir köllušu jįrnfjalliš. Įriš 1897 kom bandarķski sjólišsforinginn og landkönnušurinn Robert E. Peary til Thule og fékk Inuķta til aš sżna sér jįrnsteinana og sķšan eignar Peary sér žį stęrstu. Nęsta mynd sżnir žegar Peary og hanns menn komu stęrsta jįrnsteininum, 31 tonna Ahnighito, um borš ķ skip žeirra, sem var mikiš afrek. Sķšan var siglt meš jįrnsteinana til New York, og žar eru žeir stęrstu nś til sżnis ķ nįttśrugripasafni borgarinnar. žessi risasteinn er einn allra stęrsti loftsteinn sem fundist hefur og žurfti safniš ķ New York aš śtbśa sérstakar undirstöšur, sem nį nišur ķ gegnum gólfiš og alveg nišur ķ fornan og traustan berggrunn Manhattan eyjar.

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband