Fęrsluflokkur: Jaršsköpun

Hvernig tungliš varš til

tungl.jpgTungliš er alltaf žarna, uppi į himninum, okkur til ašdįunar. Žaš veldur einnig sjįvarföllum, sem eru mikilvęg fyrir lķfrķki jaršar. En hvernig myndašist tungliš? Flest bendir til žess aš tungliš hafi myndast fyrir um 4,5 milljöršum įra vegna įreksturs loftsteins eša lķtillar plįnetu į jöršina, eša ašeins um 40 milljón įrum eftir aš jöršin myndašist. Kenningin er sś, aš loftsteinn į stęrš viš Mars hafi rekist į jöršina og žį hafi kastast mikiš magn af efni frį jöršinni, sem myndaši disk af grjóti og ryki umhverfis jöršina. Tungliš myndašist sķšan śr žessum disk. Žaš eru viss vandamįl varšandi žetta lķkan, eins og žaš aš jörš og tungl hafa nęr nįkvęmlega sömu efnasamsetningu og ekkert efni hefur enn fundist, sem gęti veriš efni śr stóra loftsteininum.  Getur žaš veriš vegna žess aš efni śr loftsteinum og ytri lögum jaršar blöndušust vel saman?  Er tungliš ašallega myndaš śr efni frį loftsteininum eša śr efni frį jöršinni? Nś hefur komiš ķ ljós aš žaš er lag į mörkum kjarnans og möttuls jaršar, og Miki Nakajima og félagar hafa stungiš uppį aš žetta lag séu leifarnar af loftsteininum stóra.

Nś hefur einnig komiš ķ ljós aš tungliš hefur hęrra magn af kalķum ķsótópum (K41) heldur en jöršin. Žaš er žvķ męlanlegur munur į efnasamsetningu tungls og jaršar. Žaš bendir til žess aš įreksturinn hafi veriš mjög kröftugur, og aš mikill hluti af möttli jaršar og loftsteinninn hafi blandast ķ gas skżi umhverfis jöršina. Tungliš myndašist sķšan viš kólnun į žessu skżi. Į žessum tķma, skömmu eftir myndun jaršar, var himingeimurinn hęttusvęši, vegna mikils fjölda smįstirna og loftsteina, sem orsökušu tķša įrekstra fyrstu milljónir įra ķ sögu jaršar.


Hvaš veldur jaršskjįlftanum į Ķtalķu?

untitled_1290765.jpgJaršskorpa Ķtalķu er eins og krumpaš dagblaš, sem er illa trošiš inn um póstlśguna heima hjį žér. Hér hefur mikiš gengiš į, og jaršhręringar munu halda įfram, en höfuš orsökin er fyrst og fremst tengd hreyfingu Afrķkuflekans mišaš viš Evrópu. Nś mjakast Afrķkuflekinn stöšugt noršur um 4 til 5 mm į įri og heldur įfram aš žrengja og loka Mišjaršarhafinu. Ein afleišing žessa skorpuhreyfinga eru jaršskjįlftar, eins og jarsškjįlfti af stęršinni 6,2 ķ vikunni ķ grennd viš bęinn Norcia og Amatrice. Žetta er reyndar ekki mjög stór skjįlfti, mišaš viš žaš sem viš venjumst ķ Kyrrahafi, en flest hśs į Ķtalķu eru illa byggš mśrsteinshśs, įn jarnbindinga og hrynja žvķ viš minnsta tilfelli.

            Flókin flekamót liggja eftir skaga Ķtalķu endilöngum og mynda Appenine fjöll. Žessi flekamót eru eins og risastór saumur į jaršskorpunni, en hér stangast flekarnir į og skerast ķ mörgum misgengjum. Myndin sżnir žversniš af Ķtalķu, frį noršaustri til sušvesturs. Žaš er gamall og žykkur fleki, um 100 km žykkur, sem sķgur til sušvesturs undir Ķtalķu og myndar fjallgaršinn. En fyrir vestan er žynnri skorpa, ašeins um 20 til 30 km žykk, sem einkennir Tyrrenahafiš. Į mótunum verša mörg sniš misgengi, eins og žaš sem er nś virkt, meš mikilli skjįlftavirkni.


Jökulgaršurinn į Lįtragrunni segir merka sögu

KattarhryggurĮriš 1975 uppgötvaši Žórdķs Ólafsdóttir stóran jökulgarš į Lįtragrunni.  Garšurinn er um 120 km śt af Bjargtöngum, en liggur ķ boga, sem umlżkur mynni Breišafjaršar, eins og myndin sżnir (blįa svęšiš). Ekki hefur garšurinn fengiš formlegt nafn, en hefur żmist veriš kallašur Kattarhryggur eša “brjįlaši hryggurinn”.  Sjómenn žekkja hann vel, enda er hryggurinn eitt ašal hrygningarsvęši steinbķtsins.  Hryggurinn hefur myndast af risastórum skrišjökli, sem fyllti allan Breišafjörš og skreiš śt til vesturs.  Til aš hlaša upp slķkum hrygg, žį žarf jökullinn aš vera botnfastur. Kattarhryggur er um 100 km į lengd og nęr allt sušur af Kolluįl. Žar endar hann og er žaš sennilega vķsbending um, aš žar hafi skrišjökullinn flotiš ķ sjó, enda mikiš dżpi hér.  Hryggurinn er um 20—30 m hįr og 800-1000  m breišur.  Dżpi umhverfis hrygginn er um 200 m aš noršan veršu en dżpkar til sušurs ķ 250 m skammt frį Kolluįl.  Myndin sżnir žversniš af garšinum, sem er brattari aš vestan en aš austan.

ŽversnišLįtragrunn og reyndar nęr allt landgrunniš hefur veriš myndaš į einn hįtt eša annan af skriši jökla til hafsins į ķsöld.  Garšurinn er ein skżrasta sönnun um žaš.  En hann minnir okkur vel į hvaš ķsaldarjökullinn hefur veriš duglegur aš grafa śt landiš og móta žaš landslag, sem viš köllum firši ķ dag. Sjįlfsagt hafa veriš stór fjöll og sennilega samfelld hįslétta fyrir ķsöld milli Vestfjarša og Snęfellsness. Stöšug hreyfing skrišjökulsins og śtgröftur hans hefur fęrt ógrynni efnis śt į brśn landgrunns, žar sem žvķ var sturtaš nišur ķ hafdjśpin.  Žessi tröllvaxna jaršżta hefur unniš hęgt og stöšugt, en gleymum žvķ ekki, aš hśn hafši žrjįr milljónir įra (alla ķsöldina) til aš klįra verkiš og moka śt Breišafjörš.


Jaršspį og Galapagos

Markmiš vķsindanna er aš kanna og skilja nįttśruna. Žegar žvķ takmarki er nįš, žį eru vķsindin fęr um aš beita samansafnašri reynslu og upplżsingum  til aš spį um framvindu mįla į hverju sviši nįttśrunnar.  Viš spįum til dęmis ķ dag bęši vešurfari, žróun hagkerfa, žroskun fiskistofna og uppskeru. Spįin er žaš sem gefur vķsindastarfsemi gildi. Vķsindi sem eingöngu lżsa hegšun og įstandi nįttśrunnar eru ónżt, ef spįgildi er ekki fyrir hendi.  En stóri vandinn er sį, aš stjórnmįlamenn, yfirvöld og jafnvel almenningur hlusta oft ekki į spįr vķsindanna. Besta dęmiš um žaš eru nęr engin višbrögš yfirvalda viš spį um loftslagsbreytingar og hlżnun jaršar.  Ef vandamįliš er hęgfara og kemst ekki inn ķ fjögurra įra hring kosningabarįttunnar ķ hverju landi, žį er žaš ekki vandi sem stjórnmįlamenn skifta sér aš.  Ég hef til dęmis aldrei heyrt ķslenskan stjórnmįlaflokk setja loftslagsbreytingar framarlega į stefnuskrį sķna.

 

Jaršvķsindamenn hafa safnaš ķ sarpinn fróšleik ķ meir en eina öld um hegšun jaršar, en satt aš segja tókst žeim ekki aš skilja ešli og hegšun jaršar fyrr en ķ kringum 1963, žegar flekakenningin kom fram.  Žį varš bylting ķ jaršvķsindum sem er sambęrileg viš byltingu Darwinskenningarinnar ķ lķffręšinni um einni öld fyrr.  Nś er svo komiš aš viš getum spįš fyrir um flekahreyfingar į jöršu, žar sem stefna og hraši flekanna eru nokkuš vel žekktar einingar.  Žannig er nś mögulegt til dęmis aš spį fyrir um stašsetningu og hreyfingu meginlandanna.  Önnur sviš jaršvķsindanna eru ekki komin jafn langt meš spįmennskuna. Žannig er erfitt eša nęr ógjörlegt ennžį aš spį fyrir um jaršskjįlfta og eldgosaspį er ašeins góš ķ nokkra klukkutķma ķ besta falli. 

 Galapagos

Viš getum notaš jaršspį til aš segja fyrir um breytingar į jaršskorpu Ķslands ķ framtķšinni og um stöšu og lögun landsins.  Ég gerši fyrstu tilraun til žess ķ kaflanum “Galapagos – Ķsland framtķšar?”  ķ bók minni Eldur Nišri, sem kom śt įriš 2011 (bls. 261-269).    Žar nżtti ég mér upplżsinar um žróun jaršskorpunnar į Galalapagos svęšinu ķ Kyrrahafi, en žar er jaršfręšin alveg ótrślega lķk Ķslandi, eša öllu heldur hvernig Ķsland mun lķta śt eftir nokkrar milljónir įra. 

Į Ķslandi og Galapagos eru tvenns konar hreyfingar jaršskorpunnar ķ gangi.  Annars vegar eru lįréttar hreyfingar, eša rek flekanna, en hins vegar eru lóšréttar hreyfingar, sem hafa aušvitaš bein įhrif į stöšu sjįvar og strandķnuna.  Į bįšum svęšunum eru einnig tvö fyrirbęri, sem stżra žessum hreyfingum, en žaš eru śthafshryggir (ķ okkar tilfelli Miš-Atlantshafshryggurinn) og heitir reitir eša “hotspots” ķ möttlinum undir skorpunni.  Į Galapagossvęšinu hefur śthafshryggurinn fęrst stöšugt frį heita retinum, sem illug undir vestustu eyjunum.  Afleišing žess er sś, aš jaršskorpan kólnar, dregst saman, lękkar ķ hafinu og strrandķnan fęrist inn į landiš. Myndin fyrir nešan sżnir strandlķnu Galapagos eyja ķ dag (til vinstri) og fyrir um 20 žśsund įrum (myndin til hęgri).  Žaš er ljóst aš eyjarnar eru aš sķga ķ sę vegna žess aš jarskorpan er aš kólna.  Žetta er bein afleišing af žvķ, aš śthafshryggurinn er smįtt og smįtt aš mjakast til noršurs og fjarlęgjast heita reitinn undir eyjunum.  Įšur var töluvert undirlendi sem tengdi allar eyjarnar sem žurrt land, en nś eru eingöngu fjallatopparnir uppśr sjó.   Eins og ég greindi frį ķ bók minni Eldur Nišri, žį tel ég aš svipuš žróun eigi sér staš į Ķslandi, en hun er komin miklu skemur į veg heldur en ķ Galapagos.


Loftslagsbreytingar į öšrum hnöttum

 

Sólbaugshalli į MarsStundum heyrir mašur žetta:  “Jį, en žaš eru loftslagsbreytingar og hnattręn hlżnun ķ gangi į öšrum hnöttum:  Žaš getur aušvitaš ekki verš af manna völdum, og žess vegna er hnattręn hlżnun į jöršinni bara ešlilegt og nįttśrulegt fyrirbęri.”   Į žennan hįtt vilja sumir reyna aš afgreiša umręšuna um hnattręna hlżnun jaršar af mann völdum.  Žetta er alröng rökfęrsla, sem mig langar til aš fjalla um lķtiš eitt hér. Aušvitaš eru loftslagsbreytingar į öšrum hnöttum, alveg eins og žęr, sem voru rķkjandi į jöršu fyrir uppruna mannsins og fyrir išnbyltinguna į įtjįndu öldinni.  Sķšan höfum viš mannkyniš veriš aš dęla śt miklu magni af koldķoxķši og öšrum gösum, sem hafa djśpstęš įhrif į loftslag og umhverfiš allt. Tökum til dęmis plįnetuna Mars.  Sólbaugshalli į MarsŽar hafa gengiš yfir ķsaldir öšru hvoru, alveg eins og į jöršu, en ekki į sama tķma. Eins og jöršin, žį hefur Mars  sólbaugshalla:  ž.e. snśningsmöndull plįnetunnar er ekki žvert į braut hennar umhverfis sólu. Į jöršinni er sólbaugshallinn (obliquity) nś um 23,4 grįšur.  Žessi halli er aušvitaš įstęšan fyrir įrstķšum į jöršu.  Į Mars hefur sólbaugshallinn sżnt miklar sveiflur undanfarnar 3 milljónir įra, eša allt aš 35 grįšur, eins og sżnt er į fyrstu myndinni. Į myndinni eru stóru sveiflurnar ferill plįnetunnar Mars, en litlu sveiflurnar eru fyrir jöršina.  Į Mars var ķsöld į žeim tķma, sem eru sżndur meš grįum lit į myndinni, en hlżskeiš annars.  Auk žess er braut Mars umhverfis sólu sporöskjulaga og af žessum sökum hafa miklar loftslagsbreytingar įtt sér staš į raušu plįnetunni.   Žar hafa skiftst į ķsaldir og hlżskeiš, eins og į jöršu.  En žaš er töluvert hlżrra į Mars ķ dag en gert hafši veriš rįš fyrir. Jeppinn Curiosity hefur veriš į feršinni į yfirborši Mars sķšan hann lenti hinn 5. įgśst og stöšugt skrįš hitastig.  Męlarnir sżna allt aš 6 stiga hita į daginn, rétt fyrir sunnan mišbaug, en į nóttinni fellur męlirinn nišur ķ um mķnus 70 stig.  Hitinn er žvķ ekki óbęrilegur.  En žunna loftiš er vandamįliš og į Mars er žaš ašeins um 1% af lofti jaršar.  Nś hafa sumir vķsindamenn stungiš uppį aš žaš sé hęgt aš bęta og auka andrśmsloft į Mars meš žvķ aš hita upp jaršveginn og jaršmyndanir nęrri yfirborši meš kjarnorkuafli. Žannig vęri hęgt aš skapa lofthjśp, sem menn gętu bśiš viš.  Žaš er mikiš magn af ķs ķ jaršveginum,  svo žetta kann aš vera fęrt.  En ašdrįttarafl plįnetunnar er ašeins brot af žvķ į jöršu.  Sżšur žį ekki gasiš beint śt ķ geiminn?  Į Mars er lausnarhraši  um 5.027 km/sek.  Žetta er sį hraši, sem reikul efni žurfa aš hafa til aš losna śr višjum ašdrįttarafls plįnetunnar og sleppa śt ķ geiminn.  Žaš er sį hraši, sem eldflaug žarf aš nį, til aš sleppa śt fyrir ašdrįttarafl plįnetunnar. Į jöršu er lausnarhrašinn helmingi hęrri en į Mars.  Ķ gasi eru allar frumeindir į sķfelldu iši og į fleygiferš. Önnur myndin sżnir hraša fyrir mólekśl af sśrefni O2 į Mars, reiknaš viš um 7 stiga hita.   Žar kemur ķ ljós aš hann er um eša innan viš 1000 metra į sekśndu fyrir megniš af sśrefni og žvķ langt fyrir nešan 5 km/sek. lausnarhraša plįnetunnar.  Žaš er žvķ tęknilega hęgt aš framleiša andrśmsloft į Mars, ef nęg orka er fyrir hendi.  Sśrefni hraši

Stašhęfingar um aš nśvernadi hnattrręn hlżnun jaršar sé af nįttśrlegum öflum eru žvķ fjarstęša. Stęrsta nįttśrulega afliš er aušvitaš sólin.  Sumir (žeir eru reyndar örfįir) telja aš hnattręnu breytingarnar séu vegna misumnandi geislunar sólarinnar. Aušvitaš er sólin stęrsta orkulind okkar. Hśn gefur ylinn meš sólskininu og einnig hefur sólin skapaš žį jaršolķu og jaršgas, sem viš brennum.  Žaš eru ašeins jaršhitinn og kjarnorkan, sem eru óhįš sólarorkunni.  Viš vitum vel aš sólorkan er ekki stöšug, heldur sveiflast hśn ķ bylgjum, eins og myndin til hlišar sżnir.  Takiš eftir aš sólorkan er sżnd sem Wött į hvern fermeter. Žetta er orkan sem berst aš ytra borši lofthjśps jaršar. Ašeins partur af žessu nęr nišur į yfirborš jaršar. Myndin sżnir einnig hvernig mešalhiti hefur breyst į jöršu į sama tķma. Sķšan um 1980 hefur ekkert samhengi veriš ķ sólargeislun og hitaferli į jöršu. Hnattręn hlżunun er ekki vegna breytinga ķ sólinni, heldur af okkar völdum.  Sama er aš segja um ašra geimgeisla. Žeim hefur ekki fjölgaš į žeim tķma sem hlżnar hér į jöršu. Žetta kemur fram ķ nżrri skżrslu frį Intergovernmental Panel on Climate Change (IPCC), sem nżlega “lak”  śt til vķsindamanna, en er enn óbirt.


Uppruni Lofthjśps Jaršar

HadesHades er hiš forngrķska goš undirheimanna og rķki Hadesar var helvķti. Žannig var Jöršin ķ upphafi: glóandi heitur bolti, sem var umlukinn miklum hafsjó af brįšinni bergkviku. Hadean er elsta tķmabil jaršsögunnar, og nęr žaš yfir tķmann frį myndun jaršar fyrir um 4,568 milljöršum įra og žar til fyrir um 3,85 milljöršum įra, žegar fyrsta jaršskorpan, sem hefur varšveist, myndast. Tķmabiliš frį 3,85 til 2,5 milljöršum įra nefnist Archean eša Upphafsöld. Elsta bergiš frį žessum tķma finnst į Gręnlandi, Kanada og ķ Įstralķu. En žótt viš höfum ekki berg frį Hadean tķma, žį höfum viš samt litlar steindir eša kristalla frį Hades, sem finnast ķ yngra bergi. 424px-Zircon_microscopeŽetta eru steindir af zirkon, og nś benda rannsóknir til aš ef til vill hafi Hades kólnaš fyrr og hrašar en įšur var haldiš. Žessi kristallategund hefur efnasamsetninguna ZrSiO4, og zirkon er nokkuš algengt ķ ķslensku lķparķti. Elstu zirkon kristallarnir sem finnast til dęmis ķ Įstralķu hafa veriš aldursgreindir og eru 4,404 milljaršar įra. Žaš hefur lengi veriš deilt um hvenęr sśrefni hafi oršiš rķkjandi žįttur ķ lofthjśp jaršar. Lengi rķkti sś skošun aš forni lofthjśpurinn hefši veriš mjög sśrefnissnaušur og žvķ ekki beint lķfvęnlegur. Nś benda rannsóknir į zirkon kristöllum hins vegar ķ ašra įtt. Inni ķ kristöllunum finnast litlir dropar af kviku, sem nś er gler, en gefur vķsbendingu um efnasamsetningu kviku į žessum tķma. Nišurstöšurnar sżna, aš sśrefnisįstand kvikunnar į Hades tķma var svipaš og ķ kviku ķ dag. Žaš bendir til aš eftir ašeins 150 milljon ar frį myndun Jaršar hafi veriš kominn lofthjśpur ekki mjög frįbrugšinn žeim sem nś er į Jöršu. AŠEINS 150 milljón įr kann aš viršast nokkuš langur tķmi, en nś lķtur mįliš žannig śt, aš ótrślega hröš žróun į jaršskorpunni og lofthjśp hafi įtt sér staš į žessu tķmabili, og žęr ašstęšur myndast hér, sem voru einkar hagstęšar fyrir myndun lķfs.

Getur jįrn ķ sjónum dregiš śr hlżnun jaršar?

blašgręnaĮriš 1996 varš eldgos ķ Vatnajökli, meš upptök noršan Grķmsvatna  og mikiš jökulhlaup streymdi til sjįvar. Mikiš af eldfjallaösku, leir og sandi barst śt ķ hafiš sunnan Ķslands. Fljótlega kom ķ ljós į myndum gervihnatta yfir Noršur Atlantshafi, aš plöntusvif blómstrušu skyndilega ķ hafinu sunnan lands.  Gat žaš veriš aš gróšur svifžörunga ķ hafinu hefši tekiš viš sér vegna efna sem bįrust śt ķ Noršur Atlantshafiš ķ jökulhlaupinu?  Var žaš efni ef til vill jįrn?   Skyldi askan frį Eyjafjallajökli ķ fyrra hafa valdiš mikilli blómgun svifžörunga ķ Atlantshafi?  Žaš er margt sem bendir til aš jįrn geti hjįlpaš til meš aš draga koltvķoxóš śt śr andrśmsloftinu og nišur ķ hafiš.  Ef svo er, žį er möguleiki aš aukiš jįrn ķ hafinu geti hjįlpaš til meš aš draga śr eša vinna į móti hlżnun jaršar.  Žetta er tengt hlutverki jįrns ķ myndun blašgręnu, sem er sambęrilegt viš mikilvęgi jįrns ķ aš mynda haemoglobķn ķ blóši okkar.  Viš boršum lifur eša spķnat til aš taka inn meira jįrn.  Svifžörungar ķ hafinu hafa blašgręnu og nżta sólarorku til vaxtar.  Jįrn er naušsynlegt efni ķ blašgręnu, en jįrn er ķ mjög litlum męli ķ sjó, og takmarkar žaš žvķ mjög mikiš bęši vöxt  og fjölgun svifžörunganna.  Fyrsta myndin sżnir dreifingu blašgręnu ķ hafinu, en hśn er įberandi mest noršarlega į noršurhveli. Hins vegar er sjór umhverfis mišbaug tęr og daušur.   SundaŽaš var um 1980 aš Bandarķski haffręšingurinn John Martin benti į, aš ef til vill vęri hęgt aš orsaka mikla fjölgun svifžörunga ķ hafinu meš žvķ aš dreifa jįrni į yfirborš hafsins.   Žaš merkilegasta sem gerist viš fjölgun svifžörunga og plöntusvifs almennt ķ hafinu er žaš, aš žessar lķfverur neyta koltvķoxķšs og lękka žannig koltvķoxķšmagn hafsins of andrśmsloftsins.  Er hęgt aš draga śr hlżnun jaršar meš žvķ einfalda bragši aš strį jįrni į hafiš?  Žetta er spennandi spruning, og hafa nś tilraunir hafist til aš prófa žaš ķ raun.  Žaš er ótrślega lķtiš jįrn ķ sjónum, eša um žaš bil einn partur af milljarši.  Žaš stafar af žvķ aš jįrn leysist upp mjög treglega ķ sjó.  Af žeim sökum eru jįrnbirgšir fyrir svifžörungana mjög takmarkašar. Eins og seinni myndin sżnir, žį getur sjórinn tekiš upp koltvķoxķš śr andrśmsloftinu, sem er bundiš ķ vefji svifžörunga. En til žess žarf jįrn aš vera fyrir hendi.  Svifžörungarnir falla sķšan til botns og žar meš grefst koltvķoxķšiš ķ setmyndunum į hafsbotni.  Jįrn-rķka kerfiš „pumpar žannig koltvķoxķš nišur śr andrśmsloftinu og nišur į hafsbotn.  Žaš gęti į žann hįtt dregiš śr hlżnun jaršar.  En žetta er kenningin; hver er raunveruleikinn?  Nś eru aš hefjast tilraunir meš aš bera jįrn į stór svęši hafsins.  Žaš hafa veriš geršar fjórtįn tilraunir sķšan 1993,  en žaš er of snemmt aš dęma um įrangurinn.  Viš skulum fylgjast vel meš žessu merkilega mįli.  Ég bendi į vefsķšu sem vķsindamenn frį tólf hįskólum gera śt, og veita frekari upplżsingar um dreifingu jįrns į hafiš: http://isisconsortium.org/page.do?pid=46115

Jaršsköpun - Geoengineering

1.KoltvķoxķšHugtakiš jaršsköpun eša geoengineering er tiltölulega nżtt af nįlinni, en žaš er višleitni mannkyns til aš stżra eša breyta umhverfi sķnu į allri plįnetunni sér ķ hag.  Ég mun fjalla um żmsar hlišar į jaršsköpun eša jaršbreytinga ķ bloggi mķnu į nęstunni. Allar götur frį žvķ aš inbyltingin hófst ķ lok įtjįndu aldar, žį hefur mašurinn ósjįlfrįtt veriš aš breyta umhverfi sķnu.  Myndin til hlišar sżnir hina miklu aukningu į koltvķoxķš innihaldi loftsins, en myndin er byggš į gögnum śr ķskjörnum og vķšar.  Žaš er greinilegt aš koltvķoxķš hefur sżnt miklar sveiflur ķ gegnum jaršsöguna, en aldrei žvķ lķkt sem nś er, eins og seinni myndin sżnir.  Hśn nęr aftur um 450 žśsund įr jaršsögunnar.  Nś vitum viš, ef til vill of seint,  aš žetta eru įhrif sem viš vildum helst aldrei hafa haft į jöršina.  Jaršsköpun er sem sagt aš breyta einhverri plįnetu žannig, aš hśn lķkist jöršu, og sé vistvęn fyrir mannkyniš  (terraforming).  Žaš var bandarķski stjarnešlisfręšingurinn Carl Sagan sem fyrst stakk upp į terraforming aša jaršsköpun fyrir Venus įriš 1961, og sķšar fyrir plįnetuna Marz įriš 1973.   Markmiš jaršsköpunar eša jaršbreytingar er aš hafa įhrif į jöršina į žann veg, aš nśverandi įstand loftslags varšveitist, ķ hag fyrir mannkyniš.  Žetta į lķka viš żmsa ašra žętti umhverfisins, svo sem um verndun jaršar frį įrekstrum loftsteina, og hęttulegri inngeislun frį sólinni.  2.ĶskjarniJaršsköpun vekur strax upp spurningar um sišferši og sišfręši.  Getum viš leyft okkur „aš leika guš“ og breyta umhvefinu, meš athöfnum sem hafa óvissa śtkomu og sem gęti veriš skašlegt fyrir komandi kynslóšir?  Vķsindamenn eins og Carl Sagan og hans nemendur hafa leikiš sér meš hugmyndir um jaršbreytingu į öšrum plįnetum, en lengi foršast aš fara inn į žessa braut varšandi  jöršina okkar.  Įriš 1985 kom śt merk bók eftir Bandarķska jaršefnafręšinginn Wallace Broecker: How to build a habitable planet.  Hér  reiknaši hann śt aš meš žvķ aš dreifa miklu magni af brennisteinsśša daglega ķ heišhvolfi jaršar, žį vęri hęgt aš vega į móti žeirri hlżnun jaršar sem vaxandi koltvķoxķš veldur nś.  En kostnašurinn viš žetta vęri um $50 milljaršar į įri.  Wally Broecker gerši žetta meir ķ grķni en alvöru, en įriš 2006 kom śt grein eftir Nóbelveršlaunahafann Paul Crutzen, žar sem hann fjallar frekar um hugmyndina aš vinna į móti hlżnun jaršar meš brennisteinsśša ķ heišhvolfi: "Albedo Enhancement by Stratospheric Sulfur Injections: A Contribution to Resolve a Policy Dilemma?"  ķ ritinu Climatic Change.   Nś er jaršbreyting allt ķ einu oršin umręšuefni vķsindamanna og žį er ašeins spursmįl um hvenęr gripiš veršur til ašgerša.   Nś ķ dag er tališ aš įhrif mannkyns į loftslag, vegna śtlosunar koltvķoxķšs, samsvari um 2 Wöttum į fermeter af yfirborši jaršar.  Žaš er aš segja, hitaaukningin er sś sama og ef 2-watta perur glói į hverjum fermeter jaršar, į sjó og į landi.  Til aš vinna į móti žessum aukna varma er stungiš upp į aš dreifa brennisteinsśša ķ heišhvolfi, um 20 til 30 km hęš fyrir ofan yfirborš jaršar.  3.GeoengineeringŽrišja myndin sżnir magniš af brennisteini (sulfur) sem žarf til žessa, eša 2 til 8 milljón tonn af brennistein į įri.  Žaš kostar um einn til tķu milljarša dollara aš dreifa einum milljarš tonna af brennistein į įri, eša allt aš $80 milljarša į įri til aš vega į móti hlżnun jaršar ķ dag.  En žaš eru fleiri hugmyndir į lofti, sem ég mun blogga um sķšar.

 

 


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband